Ornitologas: vietos turi užtekti visiems
Pasidomėjus, ar Lietuvoje iš tiesų gandrų pastaruoju metu daugėja, ornitologas Vytautas Jusys teigė, kad per 20 metų jų populiacija padvigubėjo. Kodėl taip galėjo atsitikti? Pašnekovas linkęs manyti, kad gandrų daugėja dėl to, kad jiems netrūksta maisto. Ir čia pat jis paminėjo, kad šiemet užfiksuoti keli atvejai, kad į Lietuvą atskrido gandrai net iš Vakarų Europos. „Šiemet jaunikliai gimė Vokietijoje, bet atskrido gyventi į Lietuvą“, - sakė ornitologas.
O medžiotojų nuomonę, kad gandrai mažina kiškių populiaciją, specialistas įvertino griežtai: „Šiaip didžiausią žalą gamtai daro medžiotojai, o ne gandrai. Kodėl jie galvoja, kad grobis priklauso jiems, o ne gandrams? Aišku, medžiotojai turi savo įsitikinimus. Bet pasakysiu taip: dabar Lietuvoje yra pakankami gandrų ir pakankamai kiškių. Abejoms rūšims šiemet geros sąlygos.“
Yra mačiusių, kaip gandrai konkuruoja dėl lizdų. Kai kas stebėjo tikrą dramą: gandrai iš lizdo išmeta savo gentainių kiaušinius, o vietoje jų deda savo. „Gandrai kai kada tikrai pešasi. Tie, kurie gyvena kolonijoje, nesipeša. Jų jaunikliai taip pat būna taikūs. Bet gandrų, kurie gyvena atskirai, elgesys yra visai kitoks. Apskritai taip elgiasi „pacanai“, trijų metų grįžę į Lietuvą. Tada jie renkasi teritoriją. Jie taip ieško patogios vietos perėjimui“, - dėstė V. Jusys.
Lietuvoje baltųjų gandrų vis daugėja, tačiau juodųjų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, populiacija išlieka stabili. Pašnekovas mano, kad šiuo metu Lietuvoje yra 600 – 700 saugomų paukščių porų. Ir jų skaičius sparčiai neaugs. Tai ornitologas sieja su ganėtinai sparčiu miškų kirtimu.
Ši vasara gandrams nepadovanojo daug gandriukų
Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys taip pat patvirtino, kad gandrų populiacija Lietuvoje yra išaugusi. Jis skaičiuoja, kad nuo 1994 m. iki 2010 m. ji galėjo padidėti bene dvigubai. Tačiau šiuo metu stebimas populiacijos stabilizavimosi procesas. Šiuo metu, anot jo, Lietuvoje yra virš 20 tūkst. porų gandrų.
Ši vasara, anot pašnekovo, panašu, kad bus nepalanki gandrams. Nors pavasaris buvo ankstyvas ir gandrai sugrįžo vos ne mėnesiu anksčiau, ornitologai, skaičiuodami šių paukščių dėtis, nustatė, kad perėjimo sezonas buvo vienas skurdžiausių per pastaruosius kelis metus.
Lietuvoje iš viso peri apie 20 tūkst. gandrų porų. Apie 2000-2004 m. buvo skaičiuojama apie 12-12,5 tūkst. gandrų porų. Gandrų likimas, kaip sako mokslininkas, priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos – kuo ji intensyvesnė, tuo lieka mažiau vietos šiems paukščiams.Vis dėlto ir nevykdoma ūkinė veikla, kuomet laukai apauga krūmais, medžiais, žolėmis gandrams nėra tinkama perėjimui, maisto paieškai.
„Gandrai peri arti žmogaus, todėl reikia, kad kažkas pasirūpintų reikiamomis platformomis“, - priduria M. Dagys.
Ar gandrai suėda visas varles ir kiškius?
Visuomenėje sklando įvairių mitų, ką lesa ir ko nelesa gandrai. Medžiotojai, pavyzdžiui, neretai piktinasi, kad nebėra miškuose kiškių ir dėl to kaltina būtent šiuos paukščius. M. Dagys neigė mitą, kad dauguma kiškių tampa gandrų pietumis. Vieną kitą kiškį jie tikrai suėda, tačiau didžiąją jų mitybos dalį sudaro pelės, varlės, sliekai, vabzdžiai ir t.t.
„Gandras nėra baisus plėšrūnas, jis oportunistas – maitinasi tuo, ko aplinkoje yra daugiausiai. Kartais vasaros būna labai sausos, tada pradeda ir driežais maitintis, bet pagrindinis jų maistas – peliniai graužikai, stambesni vabzdžiai“, - pasakojo M. Dagys.
O ar gali gandras į lizdą parnešti žalčių? „Esame girdėję pasakojimų iš vietos žmonių, kad būna, jog gandras parneša kokį žaltį ar randa jį prie lizdo, bet tai nėra dažnas reiškinys“, - sakė pašnekovas.
„Gandrų lizdas pats gali užsidegti, jeigu yra ant elektros laidų. Elektrikai yra mums pasakoję, kad žaibas trenkė į ant elektros stulpo esantį gandralizdį... Tokių atvejų gali būti. Bet kad ant namo neštų žariją - tai iš tikrųjų gandas“, - sakė Gamtos tyrimų centro specialistas.
Medžiotojų atstovas: žmogui kištis nereikia
Visgi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas laikėsi kiek kitos pozicijos. Jo manymu, gandrų populiacija Lietuvoje tikrai išaugo, bet tik todėl, kad tuo buvo suinteresuotas žmogus.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad toks populiacijos augimas kelia rimtą pavojų tiems gyvūnams, kuriais minta šie paukščiai. Kaip tik todėl jis siūlė nustoti gandrams teikti pagalbą, nes jiems visai to nereikia.
„Ar daug elektros stulpų be gandralizdžių beliko. Natūralus dalykas, kad gandras nėra vien tik vaikus nešantis paukštis. Medžiotojų įsitikinimu, kiškių populiaciją neigiamai veikia išaugusi gandrų populiacija. Visi gyvūnai patys susiranda savo buveinę. Žmogus turėtų padėti tik toms rūšims, kurios nyksta. Tik tada tai turi prasmę. Jei ne žmogus, natūralių lizdaviečių būtų mažiau. Todėl galima teigti, kad gausa nėra natūrali. Ji yra dirbtinai išpūsta“, - sakė pašnekovas.
E. Tijušo manymu, visuomenei peršama nuomonė, kad gandras yra Lietuvos simbolis, laimės ženklas, bet pamirštama paminėti apie jo neigiamą poveikį smulkiai gyvūnijai. Kaip tik todėl pašnekovas sakė, kad jei gandrų ir toliau daugės, liūdnos dienos laukia tų gyvūnų, kuriais jis minta.
„Gandras ne tik varliauja. Jis nesirenka – ima viską iš eilės. Dėl to sumažės ne tik kiškių populiacija. Reikia pagalvoti ir apie kitus gyvūnus, kuriais jis minta. Tačiau apie šią rūšį suformuotas labai geras įvaizdis – ji yra proteguojama. Tačiau bet kokios rūšies protegavimas pažeidžia ekologinę pusiausvyrą. Gamta susireguliuoja pati – žmogui kištis nereikia. Žmogaus įsikišimas reikalingas tik tada, kai rūšies individų mažėja. Bet aš nemanau, kad gandrų mažėtų“, - sakė E. Tijušas.