Minint Pasaulinę pelkių dieną Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių apsaugą. Kiekvienais metais Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais, teigiama VSTT pranešime spaudai.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia į seminarą „Klimatas, orai, ir pelkės”, kuris vyks vasario 5 d. (penktadienį) 11.30 val. Akmenės krašto muziejuje. Po seminaro - ekskursija į Kamanų pelkę. Tie, kas sugalvos pamatyti pelkę žiemą, kviečiami registruotis – el. paštu info@kamanos.lt
Žuvinto biosferos rezervato direkcija Pasaulinę šlapynių (pelkių) dieną jau pažymėjo praėjusį savaitgalį, kviesdama lankytojus pakeliauti po didžiausią šalyje pelkyną – Žuvinto palias. Žuvinto biosferos rezervatas - tarptautinės svarbos saugoma teritorija – ji ne tik saugoma kaip Ramsaro konvencijos teritorija, bet įtraukta į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai - pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia paminėti Pelkių dieną savarankiškai keliaujant Šeirės pėsčiųjų trasa, kuri kerta Šeirės mišką, Gaudupio (Šeirės) pelkę, galima aplankyti Piktežerį, pamatyti kaip „gimsta” naujos pelkės.
Pelkės ir šlapžemės – didelė mūsų krašto vertybė. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios rūšys – ypatingai retos. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.
Pasaulinė pelkių diena minima vasario 2 dieną. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas vanduo.