Pastebėta lūšis ir jaunikliai
„Norime pasidalinti gauta informacija, kad mūsų mieste (Panevėžys) jau kelintą dieną klaidžioja lūšis. Informavęs žmogus pats matė gyvai ir užfiksavo kamera. Tiesiog perspėjame, kad aplinkinės bendruomenės pasaugotų savo augintinius, ypač kates. Nes galimai, kad informavusio asmens katinukų, kuriuos prižiūrėjo ir maitino, jau nebėra.
Lūšis pastebėta Paliūniškio gatvėje. Galime daryti prielaidą, kad Vaivadai, Pelkių g. ir aplinkiniai rajonai dabar jos akiratyje“, – rašė Panevėžio gyvūnų globos draugija.
Po šiuo įrašu gyventojai komentavo, kad lūšis tose vietose klaidžioja apie savaitę, kai kurie sakė matę Paliūniškio g. vaikštant ir du lūšiukus net dienos metu.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas apie toje vietoje pasirodančias lūšis girdėjęs nebuvo, tačiau patikino, kad taip tikrai gali būti – apylinkėse auga dideli miškai.
„Reikia pasidžiaugti, kai žmogus pamato tokį gyvūną laukinėje gamtoje.
Supraskime, kad Panevėžys ribojasi su miškais ir laukinį gyvūną miške galima pamatyti. O Pelkių, Paliūniškio gatvė ribojasi su Piniavos mišku, yra pati Panevėžio pabaiga, Pelkių gatvė net prieina prie viso Žaliosios girios masyvo. Vaivadai, tuoj ir visas miško masyvas, kuris tęsiasi nuo jų, nueina Taruškų, Pavašuokių kryptimi. Tikrai nemaži miškai ir labai įvairiaamžiai, įvairaus reljefo, su šlapynėmis. Tikrai gali būti ten lūšių“, – kalba jis.
Sąlygos palankios augti populiacijai
Anot VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovo, reikia džiaugtis, kad Lietuvoje pagausėjo žvėrių.
„Atsirado didelė gausa kanopinių žvėrių – elnių, danielių, stirnų. Kai yra pakankama maistinė bazė, atsiranda ir jų natūralių plėšrūnų, be to, lūšių negalima medžioti, jos yra saugomos. Taigi tikrai joms yra palankios sąlygos ir jų pagausėjo. Mes miške matom lūšis su lūšiukais. Krekenavoje net matė su dviem, trim mažais lūšiukais. Ten, žinoma, miškų masyvai didesni“, – pasakoja pašnekovas.
Pagrindinis lūšių maistas yra stirnos, danieliai ir maži peliniai graužikai. Apie atvejus, kad jos medžiotų kates G. Bronušas nėra girdėjęs.
Į klausimą, ar reikėtų lūšies bijoti ją sutikus, jis atsakė, kad lūšys žmonių nepuola ir jokios grėsmės nekelia, yra labai atsargios ir jas pamatyti pavyksta retai, taigi tuo reikėtų tik džiaugtis.
Grynas.lt anksčiau rašė, kad nors lūšys yra daugiau naktiniai gyvūnai, jų sutikti galima ir dienos metu. Paprastai jos gyvena daugiausiai tankiuose, sunkiau praeinamuose eglynuose, tačiau medžioti gali visur – slėniuose, prie upelių, pamiškėse, pievose. Jų teritorijos labai didelės – apima 40-50 kvadratinių kilometrų.
Lūšys šeimų nesudaro – kaip ir daugelis kačių yra vienišės. Pasaulyje tik viena kačių rūšis – liūtai – gyvena šeimomis. Jei žmogus pamatė lūšį, jos nereikėtų baidyti ar gąsdinti, derėtų tiesiog pasišalinti.
Iki 1979 metų lūšys buvo medžiojamos, tačiau nuo 2000 m. ši rūšis yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. XX a. pirmoje pusėje lūšys buvo beveik išnykusios, tačiau vėliau, pagerėjus jų apsaugai, mitybos sąlygoms, jų ėmė daugėti.