Miškai, kurie yra būdingiausios rezervato buveinės, ne tokie triukšmingi ir atgiję, kaip būna įprastai tokiu laiku. Naujų parlėkusių sparnuočių rūšių juose dar mažai. Pavasario pradžia tikrai nėra tiek gyva kaip dažnas galėtų įsivaizduoti, teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime spaudai.
Žiemojusius sparnuočius tildo niūroki ir protarpiais vėjuoti orai. Žinoma, mus pasiekia įprastų giesmininkų balsai. Pirmiausiai – tai įvairios zylių rūšys. Tačiau bene atkakliausi – lipučiai. Šie paukščiai orams mažiau išrankūs ir gieda net tada, kai kitos rūšys tyli. Pelėdinių sparnuočių tarpe aktyviausios naminės pelėdos, žvirblinės pelėdos kol kas gana tylios. Viena vertus, gana šilta, kas žvirblinėms ir kitoms pelėdoms priimtina, bet vis trūksta palankios sąlygų visumos, kuri iš rimties pažadins šias nakties šeimininkes.
Susiruošus pasiklausyti pavasarinių paukščių garsų, galima ir suklysti: pasitiks tyloka gamta, kurioje dažniausiai aidi gervių šūksniai ir praskrendančių žąsų gagenimas. Šiluose, ties miško pievomis, melodingai gieda amaliniai strazdai. Tai ankstyvesni sugrįžėliai nei kiti giminaičiai.
Matome ir juoduosius strazdus, tačiau ne visuomet įmanoma pasakyti, ar tai žiemoję gyvūnai, ar jau parlėkę iš savo žiemviečių Vakaruose. Ežerai dar pirmojo kovo dešimtadienio pabaigoje bangavo likę be ledo. Tradiciškai pirmiau nei kitos vandens paukščių rūšys juose pasirodė klykuolės ir didžiosios antys.
Buveinių ežero pakrantėje gailiuose pakibusi jūrinio erelio plunksna patvirtino, kad ir šie stambiausi sparnuoti plėšrūnai ežeruose jau žvalgosi savo grobio. Greta prieš savaitę aplankyto vištvanagio lizdo jų šeimininkų dar nebuvo matyti tik šio plėšrūno bei suopio balsą mėgdžiojo kėkštas.
Beje, savaitė gamtoje ypač pavasarį reiškia daug. Per tą laiką pernai buvusį apleistą lizdą atneštomis šakomis papildė suopiai ir juodalksnio viršūnės šakų išsišakojime sukrauta gūžta atgijo iš naujo.
Krankliai pritilę ir visi jų rūpesčiai dabar – perėjimas, o kai kuriuose lizduose – ir jauniklių auginimas. Prisiartinus prie vieno iš lizdų pasitiko abu nerimaujantys poros nariai. Tad galima spėti, kad jau esama krankliukų. Juk perintis sparnuotis nuo šildomų kiaušinių kyla nenoriai. Krankliai laikomi prisirišančiais prie savo lizdų paukščiais, kurie gali ten pat jauniklius auginti daugybę metų. Tačiau esama ir tokių porų, kurios krauna vis naujus lizdus. Dalis jų žiemą išbyra dėl netinkamai pasirinktos vietos ir smarkesni vėjai išpurto medžių lajose esančius nepatvariai suręstus statinius.