Tikslus matavimas – ilga procedūra
Norint nustatyti tikslias valstybinių miškų ribas, atliekamas geodezinis matavimas – jiems dabar teikiamas prioritetas ir planuojama, kad šį darbą urėdijos visiškai užbaigs per 2–3 metus. Tačiau vien matavimu, naudojant modernią palydovinę įrangą, procesas nesibaigia. Paskui būtina parengti miško sklypų bylas, jas suderinti su žemėtvarkos tarnyba ir įregistruoti NT registre valstybės vardu. Tik taip įformintas visiškai tikslus miško sklypas patikėjimo teise pereina urėdijos žinion.
Tikslinimo procedūrų kelią jau nuėjusi ir NT registre visą žemę su miškais pagal geodezinius matavimus įregistravusi, 2015 m. GMU duomenimis, yra Joniškio miškų urėdija, 99 proc. visų įregistruotų plotų – Biržų, Marijampolės, Radviliškio, daugiau nei 90 proc. – Jonavos, Mažeikių, Panevėžio, Šilutės, Tytuvėnų, Valkininkų urėdijos.
Tiesa, miško sklypų ribas pagal geodezinius matavimus urėdijos braižė jau keletą metų, bet šis procesas kurį laiką buvo įstrigęs dėl šalies ekonominės krizės, įšaldytų norminių aktų bei kitų biurokratinių trikdžių. Pagaliau šį darbą pavedus tik urėdijoms, minėti matavimai pajudėjo iš mirties taško, o pastaruoju metu vyksta labai sparčiai.
Prievolė ir sklypų įregistravimas NT registre pavesta urėdijoms, taip pat jos pačios turi susimokėti už visus darbus. Išsprendus popierinius juridinius ir finansinius reikalus, sklypų ribų tikslinimo procesas pajudėjo realiai, be to, urėdijos ėmėsi iniciatyvos perimti ir dalį bešeimininkių apleistų plotų, paliktų nuosavybės teisėms atkurti. Aišku, greitai įregistruoti iš naujo nustatytų miško ribų neįmanoma, nes tikslaus miško sklypo įregistravimo NT registre procesas paprastai trunka apie porą metų, o jei kyla rimtų ginčų su kitais savininkais – ir ilgiau.
Trakų miškų urėdija atliko pusę matavimų
Trakų miškų urėdijoje, valdančioje apie 30 tūkst. ha valstybinių miškų, pirminiai matavimai visuose plotuose buvo atlikti 2006–2008 m., o tikslūs geodeziniai dabar vyksta sparčiu tempu. Jau išmatuota pusė urėdijos prižiūrimų plotų.
„Tai sudėtingas, bet labai reikalingas darbas. Be to, šis dalykas brangiai kainuoja. Pagal mūsų skaičiavimus 1 ha matavimas ir įregistravimas gali kainuoti nuo 5–6 iki 10–15 eurų, atsižvelgiant į matavimo, derinimo ir kitas vingrybes“, – sakė Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis.
Užbaigti visų valdomų miškų ribų tikslinimo ir įregistravimo NT registre procedūras urėdija tikisi iki 2017 m. vidurio, o tai jai kainuos, pirminiu skaičiavimu, iki 200 tūkst. eurų.
Kodėl šis darbas sudėtingas? Trakų miškų urėdas aiškina, kad daugelyje vietų miško sklypai ribojasi su privačių savininkų miškais, žeme ar vandens telkiniais, be to, yra įvairių pokyčių, ilgai trunka derinimo procedūros. Pavyzdžiui, jei suformuota byla derinant atmetama dėl kokių nors netikslumų, tuomet dokumentai pradeda vaikščioti pirmyn atgal ir procesas pailgėja kokiais 2–3 ar net daugiau mėnesių, nes schemas reikia iš naujo tikslinti, vėl kviesti savininkus, surinkti jų parašus ir pan.
Trakų miškų urėdija pagal geodezinius matavimus Registrų centre įregistravo jau daugiau nei 7 tūkst. ha valdų. „Matavimai ir toliau sparčiai vyksta plačiu frontu. Šiuo metu urėdija dirba net su septyniomis įmonėmis, pasirinktomis pagal viešųjų pirkimų konkursus, t. y. apimti visi plotai. Tiek žemėtvarkos specialistų samdėme dėl didelės darbų apimties ir todėl, kad tai – prioritetinis reikalas“, – pabrėžė V. Mierkis.
Visos urėdijos kadastrinės vietovės yra suskirstytos į dalis pagal geografinę padėtį, pvz., Paluknio, Semeliškių, Jagelonių ir kitas, kiekvienai paskelbtas konkursas ir pasirinktas vykdytojas. Iš viso konkurse dalyvavo apie 20 žemėtvarkos veikla užsiimančių įmonių, iš jų sutartys pasirašytos su bendrovėmis „Geoplius“, „Narma“, „Geogama“, „Kelprojektas“, „Geodeziniai matavimai“, Valstybiniu miškotvarkos institutu bei viena individualia įmone.
Kokių sunkumų kyla matuojant? Anot urėdo, darbai nėra lengvi, nes reikia kviesti visus gretimų vietų atstovus, surinkti jų parašus, apskaičiuoti sklypų plotus. Visi miškų sklypai jau yra nurodyti žemės reformos projektuose, o realiai matuojant randama neatitikimų, pasitaiko, kad gaunami viršpločiai ar kokio gabalo trūksta. Registrų centras tokio sklypo, kuris nesutampa su projektu, NT kadastre neįregistruos. Tokiu atveju kreipiamasi į Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos padalinį, kuris turi patikslinti žemėtvarkos projektą, o tai vėl gana ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas.
Vis dėlto, pasak V. Mierkio, Trakų urėdijai kuo greičiau žinoti tikslius savo valdų plotus ypač svarbu, nes valstybės miškai ošia išskirtiniame rekreaciniame regione. Urėdijos teritorijoje yra Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario regioninis parkas ir dalis Neries regioninio parko teritorijos, penki valstybiniai draustiniai. Žinant tikslias koordinates, niekas nė per žingsnį negalės nei į juos, nei į kitas valdas neleistinai įlįsti ar įvelti miškininkus į ilgus teisinius ginčus dėl keliuko ar pakrantės nuosavybės.
Trakų miškų urėdijoje valstybinės reikšmės miškus prižiūri ir į ribų tikslinimo procedūras įtrauktos visos dešimt girininkijų: Jagelonių, Semeliškių, Trakų, Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių, Ropėjų, Onuškio, Žeronių ir Paluknio.