Nors šiuo metu sniego miške nedaug, žiema dar nesibaigia – žmonių pagalbos žvėreliams dar prireiks.
Švietėjiška veikla
Gyventojų pomėgį savaitgaliais su šeima vykti į mišką ir gabenti maišelį maisto atliekų miškininkai vadina daugiau švietėjiška veikla nei realia pagalba miško gyventojams.
„Miesto gyventojai, žinoma, raginami nešti miško gyventojams maisto ir lesalo. Tačiau toks rūpinamasis miško žvėrimis yra labiau švietėjiškas nei tikras. Tokiu savo elgesiu suaugusieji daugiau demonstruoja jaunesniajai kartai, kad reikia rūpintis tais, kurie patys savimi pasirūpinti negali. Tai, žinoma, gerai. Bet jeigu kalbėsime apie realią pagalbą miško žvėrims, ji yra visiškai kitokia“, – dėsto Tauragės miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius.
Pašnekovas tauragiškiams ir kitiems Lietuvos gyventojams pataria sukauptas maisto atsargas gabenti kiek galima giliau į mišką ir maistą palikti jokiu būdu ne ant sniego paviršiaus, o suberti nukasus sniego sluoksnį iki žemės maždaug kvadratinio metro spinduliu. Savaime suprantama, paukščiams skirtą lesalą derėtų pakelti į medį. Pasak S.Austrevičiaus, nei žvėrims, nei paukščiams nevalia duoti gaminių su druska: kaip ir žmonės, gyvūnai, privalgę sūraus maisto, norės gerti, o speigo metu miške rasti vandens neįmanoma. Tad į mišką nunešti sūdyti riešutai ar bulvių traškučiai bus ne pagalba miško gyventojams, o mirtinas pavojus.
Baisiau – stora sniego danga
Miškininkai ir medžiotojai tikina, kad tikrasis miško žvėrių maitinimas būtinas tik tada, kai žemę padengia storas sniego sluoksnis. Per jį žvėrims sunku prisikasti prie žemės. Pašnekovai tvirtina, kad esant tokioms sąlygoms miške žūva labai daug stirnų.