Kitaip tariant, kiekvieną minutę mūsų planeta praranda ruožą miško, kurio dydis yra kaip 40 futbolo laukų. Miškų plotų praradimai taip pat prisideda prie globalinio atšilimo ir, aišku, klimato kaitos. Mat, pasikeitęs kraštovaizdis, likę miškų plotai nebesugeba susidoroti su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes paprastai anglis kaupiasi augmenijos biomasėje (lapai, šaknys ir medžio kamienai, pavyzdžiui) taip pat kaip dirvožemyje.
Be augmenijos, ta anglis, kuri buvo sukaupta dirvožemyje per daug metų, anksčiau ar vėliau lengvai vėl patenka į atmosferą ir prisideda prie globalinio atšilimo.
Fritz Hinterberger – mokslinis vadovas ir Europos Stabilaus vystymosi instituto (angl. European Institute for Sustainable Development) prezidentas, sako, kad miškų kirtimų augimas yra antra klimato keitimosi priežastis. Anot jo, miškų kirtimai galų gale prives pasaulį prie žemės ūkio produktų kainų augimo, augančio skurdo pasaulyje problemų. Todėl, anot mokslininko, turime jau dabar keisti savo vartojimo įpročius, skatinti tvarią gyvenseną ir diegti žiedinės ekonomikos principus.
Nyksta rūšys
McGuire, Hinterberger buvo tarp grupės mokslininkų, gamtosaugininkų, politikų ir tarptautinių žurnalistų, suburtų organizacijos „Greenaccord“ San Miniato mieste (Italija) ir dalyvavusių 15- tame Tarptautiniame Forume skirtame gamtos apsaugos problemoms aptarti, kuris šiais metais vadinosi „Žemės Plaučiai: miškai.”
Sergio Baffoni, už pasaulio miškus kovojantis aktyvistas sako, kad klimato pasikeitimai nėra vienintelė miškų kirtimo pasekmė.
„Miškuose gyvena 80 proc. žemės biologinės įvairovės. Net 250 rūšių įvairių organizmų žūsta per dieną dėl miškų kirtimo. Mes prarandame rūšis tūkstančius kartų greičiau nei įprastai, kirsdami miškus. Pasaulį ištikusi kone didžiausia krizė nuo dinozaurų išnykimo prieš 65 milijonus metų“, – sako mokslininkas.
Daugiau skaitykite ČIA.