Miškų savanoriai kviečia prisijungti - pažink miško kerpes ir samanas

Gamtininkų klubas „ORNI“ nuometų pradžios sėkmingai įgyvendina Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos remiamą projektą „SAVANORIS - MIŠKUI BROLIS“
Rudeninių stebėjimų laikotarpis dar tęsiasi iki šių metų lapkričio 15 d., todėl savanoriai dar kartą kviečiami prisijungti prie miško stebėtojų. Siūlome jums smagiai praleisti laisvalaikį miške, ir tuo pačiu surinkti svarbių duomenų apie tam tikrų rūšių paplitimą konkrečioje vietovėje (taip pat ir žmogaus ūkinę veiklą ir jos padarinius).

Nuo lapkričio mėnesio pradės veikti specialus svetainės skyrius, skirtas savanoriškai miškų stebėsenai, o kol kas siūlome susipažinti su dviem stebimų objektų grupėmis - kerpėmis ir samanomis. 

Kerpės pagal dydį skirstomos į stambesnes (makro) ir smulkesnes (mikro). Makrokerpės dar būna lapiškos arba krūmiškos. Šiuose tyrimuose bus naudojamos tik lapiškos kerpės, kurios nesudaro krūmelių formos, o būna lapų pavidalo. Mikrokerpės paprastai būna sudarytos iš miltiškų, grūdiškų darinių, dulkelių ir nesudaro stambesnių lapiškų ar krūmiškų gniužulų. Gniužulas – tai vienas kerpės individas (panašiai kaip vienas augalas). Dažnai gniužulai auga vienas šalia kito taip sudarydami vientisą substrato padengimą.

Samanų nuotraukos - Žydrūno Preikšos ir Renato Jakaičio

Plačioji platužė (Lobaria pulmonaria)

Lapiška kerpė. Gniužulas 3-15 cm skersmens, dalinai priaugęs prie substrato su pakilusiais

kraštais. Viršutinė lakštų pusė rusvai ar pilkšvai žalsva, sudrėkusi ryškiai pažaliuoja. Apatinė pusė ruda. Lakštų paviršius nelygus, duobėtas. Panašių kitų genčių kerpių paviršius paprastai būna lygus, neduobėtas.

Auga ant senų lapuočių medžių, ypač klevo, uosio, guobos kamienų. Ant spygliuočių medžių, juodalksnių ir beržų nesutinkama. Dažnai auga gana aukštai – vidurinėje ar viršutinėje kamieno dalyse. Kerpė aptinkama ištisus metus. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum)

Lapiškoji kerpė. Gniužulas iki 8 cm skersmens. Kraštai suapvalėję, pakilę nuo substrato. Viršutinė pusė lygi, melsvai žalsvai pilka, su baltais taškeliais.

Apatinė pusė juoda, kiek raukšlėta. Panaši Platismatia glauca rūšis neturi baltų taškelių ir lakštų kraštai paprastai nebūna gražiai suapvalėję, o būna labiau kampuoti. 

Paprastai auga ant įvairių žaliuojančių lapuočių medžių stambesnių kamienų. Taip pat dažnai sutinkama ant nulinkusių plonų liepų ar lazdynų kamienų. Ant spygliuočių medžių ir beržų neauga. Aptinkama ištisus metus metus.

Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Auksuotė (Chrysothrix sp.)

Mikrokerpė. Gniužulas susideda iš smulkių geltonų grūdelių ar miltelių. Lietuvoje yra keletas rūšių, tačiau šių tyrimų metu užtenka fiksuoti duomenis tik genties lygmeniu. Kitų panašių kerpių grūdeliai būna stambesni, ne miltiški.

Auga ant atvirose ar pusiau atvirose vietose augančių senų plačialapių medžių, ypač ąžuolų žievės. Kai kurios jų rūšys aptinkamos ir ant spygliuočių.

Aptinkami ištisus metus.

Vytelinė kreivadantė (Anomodon viticulosus)

Sudaro tankius ištisinius patiesalus. Stiebai paprastai būna pakilę nuo kamieno ir užsilenkę į viršų. Lapeliai žali ar tamsiai žali. Lapų galai nėra labai smailūs. Žymiai stambesnė už kitas Anomodon genties rūšis. A. longifolius turi smailias lapų viršūnes, o A. attenuatus stiebai dažnai būna susisukę (ne tiesūs).

Auga ant lapuočių medžių, ypač ant klevų, uosių, guobų žalių medžių kamienų ar ant šviežių virtėlių, retai ant žemėmis apneštų akmenų. Ant senų pasvirusių klevų dažnai auga ištisai padengdamos kamieną. Ant spygliuočių, ąžuolų ir beržų neauga.

Aptinkama ištisus metus.

Ilgalapė kreivadantė (Anomodon longifolius)

Sudaro tankius ištisinius patiesalus. Stiebai paprastai eina išilgai kamieno, į viršų neužsilenkę. Lapeliai žali ar geslvai žali. Lapų galai yra labai smailūs. Žymiai smulkesnė už A. viticulosus, kuri turi gana bukas lapų viršūnes, o A. attenuatus stiebai dažnai būna susisukę (ne tiesūs).

Auga ant lapuočių medžių, ypač ant klevų, uosių, guobų, skroblų žalių medžių kamienų ar ant šviežių virtėlių, retai ant žemėmis apneštų akmenų. Ant spygliuočių ir ant beržų nesutinkama.

Aptinkama ištisus metus.

Dėmėtoji frulanija (Frullania dilatata)

Tamsiai rudos spalvos samana, kartais būna rusvai žalia. Visas stiebas, įskaitant ir viršūnes, pilnai prisitvirtinęs prie substrato. Kitų genčių rudų spalvų briofitų, augančių ant žaliuojančių medžių kamienų, Lietuvoje nėra.

Panašios kitos, ypač retai Lietuvoje sutinkamos briofitų rūšies F. tamarisci, skirtumai yra sunkiai apibūdinami gamtoje, todėl šiuose tyrimuose naudojama tik F. dilatata. 

Auga ant lapuočių medžių, ypač drebulių, klevų, uosių, skroblų kamienų. Ant spygliuočių ir ant ąžuolų bei beržų nesutinkama.

Aptinkama ištisus metus.

Plokščioji pliusnė (Neckera complanata)

Gelsvai žalios vėduokliškos formos samanos. Stiebai ryškiai pakilę nuo kamieno. Tarp lapelių matosi siūliškos ataugėlės. Panaši rūšis N. pennata neturi siūliškų ataugėlių.

Auga ant lapuočių medžių, ypač ant klevų, uosių, guobų, skroblų žalių medžių kamienų ar ant šviežių virtėlių. Ant spygliuočių medžių ir beržų neauga. Aptinkama ištisus metus.

Plunksninė pliusnė (Neckera pennata)

Gelsvai žalios vėduokliškos formos samanos. Stiebai ryškiai pakilę nuo kamieno. Tarp lapelių nėra siūliškų ataugų. Panaši rūšis N. complanata turi siūliškas ataugėles.

Auga ant lapuočių medžių, ypač ant klevų, uosių, guobų, skroblų žalių medžių kamienų ar ant šviežių virtėlių. Ant spygliuočių medžių ir beržų neauga.

Aptinkama ištisus metus.Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Riestalapė raguotė (Nowellia curvifolia)

Gelsvai, žalsvai, rusvų atspalvių samana. Lapeliai prigludę prie stiebelių ir sudaro tarsi atskiras grandinėles. Su lupa išdidinus lapelius, jie atrodo tarsi raguoti. Panašių samanų ant tokio substrato neaptinkama.

Auga ant įvairių medžių rūšių stambių bežievių virtėlių. Aptinkama ištisus metus.

Pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella)

Žalsvai gelsvų spalvų samana, primenanti tujos šakeles. Pažiūrėjus per lupą, matosi, kad lapeliai stipriai suskaidyti, tarsi plunksniški. Panašiose augimvietėse augančių panašių samanų nėra.

Auga ant žemės šaltiniuotose vietose. Augant ant medžių ar sausose augavietėse nesutinkamos. Geros būklės augavietėse sudaro plačius kilimus.

Aptinkama ištisus metus. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Tikroji garbuonė (Ulota crispa)

Auga žalios spalvos kupsteliais. Seni kupsteliai paruduoja. Sausi lapai susisukę, garbanoti. Iš kupstelio išsikiša gana ilgas kotelis, užsibaigiantis sporine (kur formuojasi sporos). Panašios yra Ortotrichum genties samanos, tačiau jų lapeliai negarbanoti ir sporinių koteliai trumpi, neišsikiša iš kupstelių. 

Kitos panašios rūšies Dicranum montanum samanos paprastai būna be kotelių su sporinėmis ir ši samana dažniausiai auga ant pušų ir beržų kamienų.

Auga ant įvairių rūšių lapuočių kamienų, rečiau ant eglių šakelių. Ant pušų ir beržų neaptinkama. Dažnai pasirenka plonus medžių kamienus, net lazdynų krūmus.

Aptinkama ištisus metus.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „SAVANORIS - MIŠKUI BROLIS“.

Ką turite padaryti norėdami tapti miško stebėtoju?
1. Užsiregistruokite šioje svetainėje ir nurodykite vietovę, kurios apylinkėse norite vykdyti stebėjimus.
2. Sulaukite elektroninio laiško su visa reikalinga informacija.
3. Prieš pradėdami stebėjimus susipažinkite su:
stebėsenos metodika;
stebimų objektų sąrašu;
atitinkamo laikotarpio duomenų kaupimo forma
4. Vykite į mišką!