Grybavimo entuziastai socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijasi savo laimikių nuotraukomis. Matyti, kad šiuo metu daugiausiai randama voveraičių. Pastebimas ir vienas kitas raudonviršis. Tiesa, laimikių gausa labai nevienoda. Vieni džiaugiasi ir dalijasi sklidinais krepšiais voveraičių, o kiti, deja, iš miško išeina labai nusivylę ir radę vos vieną kitą grybą.
Be to, grybautojai aktyviai diskutuoja, kad šiemet miškuose vos keli baravykai, o pernai tokiu pat metu jų buvo galima pririnkti pilnas pintines. Gyventojai kelia klausimus, ar šiemet daugiau grybų jau nebebus, ir ar gamta mus vis dėlto palepins baravykais. Prasčiausiu grybų derliumi skundžiasi Kauno apskrities gyventojai, geriausiu giriasi – Aukštaitijos. Nemažus krepšius grybų renka ir Vakarų Lietuvos gyventojai.
Daugiausiai miškuose voveraičių
Prasta grybų sezono pradžia skundžiasi ir verslininkai. Kaip GRYNAS.lt pasakoja Lietuvos grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius, šiuo metu miške daugiausiai galima rasti voveraičių, tačiau ir jų kiekiai grybų supirkėjams ir perdirbėjams yra labai maži.
„Pagal grybų rūšis, šiuo metu, ko gero, vienintelė miške esanti grybų rūšis yra voveraitės. Rudeniniai grybai pasitaiko tik pavieniais atvejais. Be abejo, viena kita sauja grybų sriubai ar kitam patiekalui yra, tačiau verslui realių kiekių sunku rasti“, – teigia V. Varanavičius.
Anot pašnekovo, jau dabar galima prognozuoti, kad grybų derlius verslininkams rudenį bus prastas: „Iš dabartinių tendencijų gausaus derliaus tikrai nereikia tikėtis. Nors šiuo metu padaugėjo voveraičių, bet didelės įtakos tai neturi verslininkams. O rudeninių grybų dar visiškai nėra, miškas tuščias. Net ir nevalgomų grybų nėra. Be abejo, tikėtis visada reikia. Aš manau, kad jei bus drėgmės, grybų šiek tiek atsiras, bet sezonas kol kas verslui niekinis.“
V. Varanavičius akcentuoja, kad šiuo metu grybų sostine vadinama Dzūkija išgyvena labai sunkius laikus. Grybų čia labai mažai.
„Šiandien Dzūkija, nors ir laikoma grybų centru, gyvena liūdnai. Aukštaitija dėl savo mišrių miškų ir, matyt, didesnio drėgmės, kritulių kiekio, gyvena šiek tiek geriau“, – teigia grybų ir uogų verslo atstovas.
Pasak V. Varanavičiaus, grybautojai neturėtų tikėtis ir gausaus baravykų derliaus.
Derlius už pernykštį bus mažesnis
Vis dėlto, mokslininkai dar nelinkę prognozuoti rudens grybų sezono. Kaip aiškina Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė, šiuo metu sąlygos dygti grybams yra vietomis palankios, nors šiek tiek kritulių ir drėgmės, anot mokslininkės, nepakenktų, o kaip grybinga bus rudenį, priklauso nuo oro sąlygų. Tačiau tokio puikaus grybų sezono kaip pernai mokslininkė ragina nesitikėti.
„Dabar pakankamai šilta, o šilumą mėgsta voveraitės, todėl jų šiuo metu tikrai nemažai. Jos pavėlavusios šiek tiek, bet išlindo dabar. Jeigu bus tinkama temperatūra – ne per šalta ir ne per šilta, pakankamai drėgna, tuomet bus šioks toks grybų derlius. Vis dėlto, jis, žinoma, nebus toks kaip pernai“, – aiškina J. Motiejūnaitė.
Mokslininkė aiškina, kad nevienodą grybų kiekio pasiskirstymą šalyje galėjo lemti nevienodas kritulių pasiskirstymas ir skirtingi dirvožemiai.
„Kai kur lijo, o kai kur ne. Be to, Dzūkijoje daugiau smėlingų dirvožemių, čia reikia daugiau lietaus, kad grybai dygtų, drėgmė čia sunkiau užsilaiko. Suvalkija apskritai turi mažiau miškų, ypač tinkamų mūsų mėgiamiausiems grybams, todėl nelabai turi iš kur rinkti grybus. Tie mūsų patys mylimiausi grybai mėgsta prastesnį dirvožemį, ne tokį derlingą kaip Suvalkijos. Aukštaitijoje, pavyzdžiui, dirvožemiai jau prastesni, grybų daugiau, nors ne tokie smėliai kaip grybų karalijoje Dzūkijoje“, – sako J. Motiejūnaitė.
Prognozuojamos didelės grybų kainos
Mikologė J. Motiejūnaitė neturi gerų žinių ir baravykų mėgėjams. Anot jos, prastą šių grybų derlių šiemet lemia ne tik drėgmės trūkumas, bet ir tai, kad pernai jų būta ypač daug.
„Baravykams dar trūksta drėgmės, be to, jiems reikia pailsėti. Pernai jų buvo labai daug, tai šiemet, matyt, turėsime mažiau. Kaip obelys, taip ir grybai pramečiuoja. Nes išauginti vaisiakūnius grybienai yra didelis energijos netekimas, kasmet auginti didelius derlius nepajėgtų“, – aiškina mokslininkė.
Jei grybų derlius bus toks prastas, Lietuvos grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas V. Varanavičius prognozuoja dideles grybų supirkimo ir pardavimo kainas.
„Kainos yra pakankamai aukštos. Jau dabar vidutinė supirkimo kaina apie 5 eurus už kilogramą voveraičių. Tai, sakykim, voveraitėms, palyginus su kitais produktais, nemaža kaina. Turgelyje litras gali kainuoti apie 3 – 4 eurus. Litras ir kilogramas yra du skirtingi dalykai. Baravykų, pagal pirminius požymius, bus mažai. Aš jau pavasarį sakiau, kad su grybais bus sunku. Kainas labai sunku prognozuoti. Jeigu atsiras koks vienas kitas baravykas, tai pirmiausia žmogus pasirinks sau arba neš į supirktuves, arba pakelėse pardavinės, įmonės negali konkuruoti čia“, – prognozuoja V. Varanavičius.
Rinkti galima ne visus grybus
GRYNAS.lt primena, kad grybauti reikia atsakingai. Dar prieš keletą metų Lietuvoje galiojo taisyklė, kad rinkti galima tik tam tikro dydžio grybus. Dabar nei grybų dydis, nei kiekis nėra ribojami, tačiau negalima rinkti grybų, kurie įtraukti į saugomų rūšių sąrašą. Ten jų yra apie 100 rūšių. Taip pat reikėtų atidžiai grybauti, kad į pintinę nepatektų nuodingi grybai.
Be to, prieš ruošiantis į mišką, reikia pasidomėti, ar jame galima grybauti. Galima uogauti ir grybauti visur, išskyrus ten, kur draudžiamas miško lankymas, paprastai – rezervatuose (vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai, juos rasti galima internetinėse parkų direkcijų svetainėse). Lankymaisi miške ribojamas ir ornitologiniuose draustiniuose (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.).
Taip pat gali būti, kad savivaldybės pačios dėl tam tikrų priežasčių riboja lankymąsi valstybiniuose miškuose. Tokiais atvejais apie tai turėtų būti pranešta šalia miško esančiame informaciniame stende.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo ruožtu informuoja, kad grybautojai, laikantys kiaules, turėtų būti atsargūs dėl kiaulių maro: „Tam tikri apribojimai galioja kiaules auginantiems asmenims, nes virusas gali būti pernešamas ant apavo, rūbų, kitų daiktų ar įrankių, todėl po apsilankymo miške ir prieš eidami į tvartą kiaulių laikytojai privalo persirengti, pasikeisti apavą, gerai nusiprausti rankas, o turint galimybę – nusiprausti po dušu. Taip pat yra griežtai draudžiama šerti ar kraikui naudoti šviežiai nušienautą žolę, šiųmečius šiaudus, miško gėrybes, virtuvės atliekas ir pan.Visų asmenų prašome, aptikus šerno gaišeną, jokiu būdu jos neliesti, nejudinti, o pagal galimybes kuo tiksliau užfiksuoti tos vietos koordinates ir apie radinį pranešti atitinkamo rajono teritoriniam VMVT padaliniui. Beje, už surastas šernų gaišenas jau ne pirmi metai yra mokamos 30 Eur išmokos.“
Rauti ar pjauti?
Dar vienas grybautojams ramybės neduodantis klausimas yra, kaip reikia teisingai rinkti grybus – pjauti ar rauti. GRYNAS.lt kalbinta Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė turi aiškų atsakymą – jokio skirtumo. Anot jos, svarbiausia, kad, jei grybai valomi, tai būtų daroma gamtoje. Tokiu būdu iš grybų kepurėlių išbarstomos sporos, iš kurių, esant palankioms sąlygoms, gali išdygti nauji grybai.
„Jeigu grybai valomi, geriausia tai daryti gamtoje. Ypač kepurėles, nes būtent iš jų išbyra sporos. Tačiau, ar išdygs, ir kaip greitai išdygs grybai, priklauso nuo daug sąlygų. Reikia, kad sporos iškristų tinkamoje vietoje, vėliau, kol grybiena susiformuos, praeis laiko, nes pats grybas yra tik obuolys. Pati obelis yra grybiena, po žeme. Tačiau paliktos grybų dalis gamtoje neprapuls – juos suės miško gyventojai. Ir šiaip, viskas, kas iš gamtos, reikia ten ir palikti“, – aiškina mokslininkė.
Mokslininkai akcentuoja, kad grybaujant jokiu būdu negalima naudoti daug jėgos, raunant grybą, kad nebūtų išdraskyta jo grybiena. GRYNAS.lt primena, kad daugiau informacijos apie laukinės augalijos išteklių naudojimo taisykles galima rasti Aplinkos ministro patvirtintoje „Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje“.