Itin suaktyvėjo kilpininkai - jie žvėris gaudo tiesiog masiškai. "Sausį ir vasarį konfiskavome per 100 kilpų", - pasakojo S.Mikėnas. Panašią statistiką pateikia ir kitų šalies regionų aplinkosaugininkai.
Pasmaugė vaikingą stirną
Neseniai Švenčionių rajono medžiotojai Vilniaus regiono aplinkosaugininkams paskambino aptikę prie Meros upės daug kilpų.
Padedami medžiotojų, pareigūnai išnarpliojo 29 kilpas, o pasekę pėdsakais atėjo į Baliulių kaimo gyventojo A.A. sodybą, joje rado dvi pasmaugtas stirnas: viena jauniklė, kita - vaikinga. Be to, ūkiniame pastate rastas elektros žūklės aparatas. Brakonieriui gresia 2-4 tūkst. litų bauda ir apie 2 tūkst. litų siekiantis ieškinys už nužudytas stirnas.
Švenčionių rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl elektros žūklės aparato - už šių įrenginių gaminimą, platinimą, laikymą ir naudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Širvintų rajone, Bagaslaviškio medžiotojų klubo plotuose, S.R. kilpa sugavo šerno jauniklį. Šiam brakonieriui skirta 3 tūkst. litų bauda ir 382 litų ieškinys. Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Skirmantiškių kaimo gyventojas A.A. kilpa pagavo stirną - 2500 litų bauda, 637 litų ieškinys. Šalčininkų rajono Jašiūnų miške rastos net 53 V.T. paspęstos kilpos žvėrims. Ši neteisėta veikla įvertinta 2 tūkst. litų bauda. Tokia pat bauda skirta P.Ž., kuris Ukmergės rajono Vidumiškio miške paspendė 10 kilpų.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Joniškio rajone pagavo pusamžį vyriškį, kuris miške šėrė šernus ir gaudė juos kilpomis. Gamtosaugininkai rado 16 jo paspęstų kilpų. Kraujo pėdsakai rodė, kad mažiausiai vienas šernas buvo sudorotas. Žmogus nesigynė kilpa sugavęs šerniuką, jį nudobęs ir suvalgęs. Jam gresia iki 4 tūkst. litų bauda.
Apsišarvavo kantrybe
Nemažai kantrybės iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų pareikalavo kilpininko atskleidimas Ignalinos rajone.
Per vieną reidą jie Pašvoginės pamiškėje pastebėjo žmogaus pėdsakus, kurie vedė į miško gilumą. Į šią vietą atvažiuoti teko ne kartą. Buvo nustatyta, kad šiuo maršrutu vaikšto tas pats žmogus - tai rodė tos pačios avalynės pėdsakai. Vyras solidaus amžiaus - žingsniai maži. Pamiškėje pasirodo maždaug kartą per savaitę.
Viena surengtų pasalų neapvylė - miške pasirodė nešinas polietileniniu maišeliu senyvas vyras. Pareigūnams vaizdo kamera pavyko užfiksuoti kilpininko maršrutą. Tik tada jie stvėrė brakonierių. Jo maišelyje buvo 4 metalinės kilpos, kišenėje - peilis. Tai buvo 1938 metais gimęs Ignalinos miesto gyventojas V.M. Jam gresia 2-4 tūkst. litų bauda.
Panašiai brakonieriaus Klaipėdos rajono Svencelės miške tykojo ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Jie sulaikė du Venckų kaimo gyventojus. Rastos 9 jų kilpos, trijose gulėjo negyvos stirnos. Pažeidėjų namuose aptikta ir kitokių draudžiamų medžioklės įrankių bei vienos stirnos skerdiena. Pažeidėjams gresia 2-4 tūkst. litų bauda ir apie 3 tūkst. litų ieškinys už gamtai padarytą žalą.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai taip pat sulaikė kilpininkų. Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje Margų miške ties Mankuniškių kaimu brakonieriai M.M.ir V.M. kilpa buvo sugavę mangutą. Jis dar buvo gyvas, tad nukirpus kilpą nukūrė į mišką, o manguto gaudytojai nubausti 2 tūkst. litų bauda.
Šiuo uždraustu būdu gyvūnus Kauno rajono Drąseikių karjere medžiojo ir V.Z. iš Drąseikių kaimo. Bauda - 2 tūkst. litų.
Piktadariams - geras metas
Kilpininkų laimikiai kartais būna nemaži. Prieš kurį laiką du Molėtų rajono Alantos miestelio gyventojai per savaitę kilpomis sugavo 6 stirnas, 2 lapes, šerną ir kiškį. Sodyboje brakonieriai buvo įrengę lupyklą, netoli jos - atliekų duobę.
Medžiotojai pasakoja, jog kilpininkai pasidaliję miškus zonomis ir svetimų kilpų bei laimikių neliečia. "Mes šeriame žvėris, mokame nemažus pinigus už gamtos išteklius, plotus, teisę medžioti ir medžioklės reikmenis, o brakonieriai darbuojasi nemokamai ir sparčiai - mūsų plotuose vis mažiau lieka žvėrių", - LŽ piktinosi medžiotojai.
Pavasariop miškuose brakonieriams itin palankus metas. Medžioklės su varovais baigėsi, daugelis medžiotojų "padžiovė" savo šautuvus iki kito sezono. Tad piktadariams niekas nebetrukdo. Jie prie žvėrių takų priraizgo kilpų. Dažniausiai jos pririšamos prie nusvirusios medžio šakos tokiame aukštyje, kad žvėris įkištų galvą ar bent leteną.
Tokia "medžioklė" tyli ir pigi. Vielos rasi kad ir patvoryje, tereikia sumazgyti kilpą. Nei šūvių, nei brangių šaudmenų. Pinigai už žvėries kailį ir mėsą ne vienam neturinčiajam darbo tapo pragyvenimo šaltiniu.
Vieną dieną Širvintų rajono Kielių būrelio medžiotojai rado kone pusantro šimto kilpų. Kai kurie kilpininkai rastus kilpose mangutus savo sodybose paaugina, kol kailis tampa tankesnis ir už jį galima daugiau uždirbti.
Dažniausiai kilpininkus suseka ir apie juos praneša medžiotojai. Daugelis jų gerai perpratę brakonierių taktiką, be to, žino vietas, kur galima rasti kilpų: tai upelių ir upių šlaitai, į šėryklas vedantys žvėrių takai. Medžiotojai kilpininkų nekenčia ne tik dėl to, jog jie retina žvėrių gretas, bet ir todėl, kad pasmerkia gyvūnus ilgoms kančioms.
Taiklus medžioklinio šautuvo šūvis žvėrį nukauna beveik be skausmo, nes sukelia šoką. Tuo metu kilpoje žvėris kankinasi ilgai. Jei kilpa supančiojo, tarkime, leteną, gyvūnas išgyvena ne vieną dieną, ir brakonieriui tenka jį pribaigti. Dažniausiai tai daroma pagaliu, kirviu ar peiliu. Tik retai žvėriui pavyksta ištrūkti nusinėrus odą ar nutraukus leteną.
Vienas garsiausių šalies medžiotojų - vilnietis Eugenijus Tijušas turi ypatingų trofėjų kolekciją. Joje - iškamšos su įaugusiomis į žvėrių kūną kilpomis, sužalotomis šnervėmis ir kitomis brakonierių paliktomis žymėmis, kilpų deformuoti ragai. Tie ženklai rodo, kaip kankinosi gyvūnas.
Neretai medžiotojai kilpininkams surengia savo teismą. "Kaip kitaip juos pamokysi? Pinigų jie neturi ir baudų nemoka. Jei sugauname kilpininką - prikuliame kaip reikiant", - pasakojo vienas medžiotojas.
Tačiau pastverti brakonierius su nusikaltimo įkalčiais nelengva. Jie atsargūs: kilpas stebi iš tolo ir dažnai rytais, o sulaikyti tvirtina esą išėję pasivaikščioti.
Nusikalsta ir medžiotojai
Tačiau neretai brakonieriauja ir medžiotojai. Kovo 3 dienos pavakare Šalčininkų rajono medžiotojų klubo "Kernavas" vyrai Dainavos miške išgirdo šūvius. Kas šaudo jų plotuose? Medžiotojai paskambino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Netrukus jos pareigūnai buvo jau čia ir kartu su klubo nariais sulaikė Šalčininkų rajono gyventojus R.K. ir I.P. Paaiškėjo, kad tiedu vyrai iš Skerdimų ir Mažųjų Sėlų kaimo taip pat medžiotojai, tačiau nelegalūs, mat sumanė pamedžioti be medžioklės dokumentų ir draudžiamu laiku. Pasikvietę keletą talkininkų, jie net surengė medžioklę su varovais ir nušovė vaikingą stirnos patelę.
Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai patikrino medžiotojų blaivumą ir vienam jų nustatė vidutinį girtumo laipsnį (1,82 promilės). Pažeidėjai teisinosi, jog buteliui pinigų užteko, o užkandai jų pritrūko, tad ir išėję į mišką.
Brakonieriams dvejiems su puse metų atimti medžiotojo bilietai, konfiskuoti šautuvai, teks sumokėti 637 litų už nušautą stirną.
Už panašų nusižengimą Šiaulių rajono "Gubernijos" medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžioklėje tykojant nubaustas ir medžiotojas A.T. Jis draudžiamu medžioti laiku nušovė vaikingą antrametę šerno patelę. Medžiotojui metams atimta teisė medžioti ir teks atlyginti 1911 litų žalą gamtai.
Mažeikių rajono gyventojams V.K. ir J.M. už medžioklę miške prie Urvikių kaimo be medžioklės lapo skirtos 500 litų baudos. Už medžioklę be dokumentų Vilniaus rajone šalia Rakonių kaimo 600 litų bauda nubaustas šio rajono gyventojas R.B. Trakiškis R.M, medžiojęs Trakų rajono Galavenknio miške, už tokį pat nusižengimą prarado teisę medžioti vieniems metams ir šautuvą.
Nelegaliai laikyto šautuvo neteko ir Z.V., kuris bandė neteisėtai medžioti Sudervės medžiotojų klubo plotuose. Be to, gamtosaugininkai atėmė ir jo medžiotojo bilietą.