Savo veiksmus jie pateisina įvairiais argumentais, praneša „The Huffington Post“.
„Vancouver Sun“ praneša, kad dešimt metų vykdomo eksperimento metu bandoma išsiaiškinti, kiek giliai šie vėžliai gali panerti, be to, tiriamos pasaulio žuvininkystės strategijos ir klimato kaitos poveikis vėžliams.
Britų Kolumbijos universiteto zoologijos katedros vadovas Billas Milsomas pranešė, kad per pastaruosius 20 metų žuvo 85 tūkst. vėžlių, atsitiktinai pakliuvusių į žvejų tinklus.
Įvertinta, kad žvejų tinkluose taip pat žūva tūkstantis banginių, delfinų ir vadinamųjų jūros kiaulių. Siekdami sumažinti žūstančių vėžlių skaičių, Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai ir nusprendė atlikti šį tyrimą bei parengti rekomendacijas, kur reikia mesti žvejų tinklus, atsižvelgiant į vėžlių nardymo gylį.
Tyrimo pradžioje mokslininkai stengėsi taikyti kuo mažiau skausmingus metodus – po vėžlių oda jie įsodino mažyčius prietaisus, kad galėtų stebėti klimato kaitos poveikį. Tačiau tyrimo pabaigoje vėžlių laukia skausmingesnės procedūros – kai bus tiriama, dėl ko vėžliai žūva, patekę į tinklus. O tyrimui pasibaigus, mokslininkai planuoja padidinti nuskausminamųjų vaistų kiekį iki mirtinos dozės.
B. Milsomas paaiškino leidiniui „Vancouver Sun“, kodėl planuojama nužudyti vėžlius. Visų pirma, oficialiai draudžiama išleisti vėžlius į laisvę. Kadangi šie gyvūnai ilgą laiką praleido nelaisvėje, jie gali užkrėsti kitus gyvūnus parazitais ar bakterijomis. Artimiausi akvariumai negali priglausti jūrų vėžlių, nes jiems reikia daug erdvės. Taip pat, paaiškino B. Milsomas, vienas šio eksperimento tikslų – surinkti vėžlių kūnų audinių.
Be to, pastatas, kuriame šiuo metu laikomas rezervuaras su vėžliais, turi būti nugriautas – tačiau B. Mislonas paneigė, kad tai paskatino priimti sprendimą dėl vėžlių sunaikinimo.
B. Mislomas teigė: „Mūsų, biologų, aistra yra gyvūnai... Mūsų darbo tikslas yra visiems laikams sustabdyti gyvūnų naikinimą, tačiau vykdant eksperimentus, kai kurie gyvūnai turi būti paaukoti.“