Lietuvos gamtos fondo bei Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro specialistas, doc. dr. A. Ulevičius prisimena, jog vienintelis panašus atvejis Lietuvoje užfiksuotas, kai stumbras nuskendo Rėkyvos durpyne.
Išlieka vienybės ir patyrusių patelių dėka
Mokslininko nuomone, stumbrų banda dažniausiai gerai žino savo gyvenamą plotą. Tokios nelaimės nutinka, kai vienas iš patinų išvejamas iš bandos ir klajoja nepažįstamomis teritorijomis.
„Tuomet jie patenka į tokias keblias situacijas. Priminsiu, kad stumbrų bandose dominuoja matriarchatas – valdo patelės, o ne patinai. Migruojantys patinai, kurie būna išvaryti iš savo bandų, keliauja didelius atstumus. Tai – jiems nežinomos teritorijos. O stumbrų bandos gyvena gana lokaliai. Ir ta banda, galima sakyti, vadovaujama patyrusios senos karvės. Ji jau žino visas vietas – ir atsitraukimo, ir maitinimosi. Bet kai kurie stumbrai dominantinio patinio yra išvaromi, nes jis nepakenčia kito konkurento. Sakote, šis stumbras rastas Druskininkų rajone? Tuomet tikrai didelė tikimybė, kad jis atklydęs iš Baltarusijos. Pietų Lietuvoje jau užregistruotas ne vienas atvejis, kai stumbrai atklydo iš šios šalies“, - svarstė žinduolių specialistas.
„Gyvūnas, kaip ir žmogus, nežinomoje aplinkoje jaučia stresą. Jis šiaip gerai plaukia, bet galbūt kažkas atsitiko, kad siurbtelėjo vandens“, - svarstė A. Ulevičius.
Jei ne Nemunas, didelė tikimybė, jog šis stumbras būtų pasiekęs Lietuvoje gyvenančius laisvus stumbrus ir prisijungęs prie šios bandos. Žinoma, tik tuo atveju, jei joje nebūtų kito itin aršaus patino. Patinai gali būti vienoje bandoje tik tuo atveju, jei jaunesnieji yra akivaizdžiai fiziškai silpnesni už dominuojantį.
„Patinai paprastai yra genų migracijos keliai. Taip išvengiama poravimosi tarp giminingų individų. Atnešami nauji genai į vietines populiacijas. Na, o šiuo atveju gali būti visaip – gal stumbras buvo fiziškai nusilpęs. Gal pabaidytas, šoko į upę, o vėliau pritrūko jėgų. Sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių jis nuskendo, tačiau kad patinai taip migruoja po kelis šimtus kilometrų – tai faktas“, - dėstė Lietuvos gamtos fondo ekspertas.
