Mokslininkų stebimi pingvinai greičiau žūva

Pingvinai, kuriems prie plaukmenų mokslininkai ilgam laikui pritvirtina sekimo įtaisus, turi pastebimai mažiau šansų išgyventi ir susilaukti palikuonių, rodo dešimtmetį trukusi studija, atlikta Antarktidoje.

Karališkųjų pingvinų, kurių pelekai buvo pažymėti specialia juosta, išgyvenimo procentas krito 16 proc., jie taip pat susilaukė 39 proc. mažiau palikuonių. Tokius prancūzų tyrėjų gautus duomenis skelbia žurnalas „Nature”.

Ši informacija kelia rimtų klausimų apie pingvinų žymėjimo tyrimams etiką ir kelia abejonių dėl žinių, surinktų tokiu būdu, patikimumo, praneša BBC.

Juostos, pritvirtinamos aplink pingvinų plaukmenis, ištisus dešimtmečius buvo naudojamos išskirti individą iš kitų ir sekti jį sausumoje bei vandenyje.

Metams bėgant kai kurios studijos skelbė įtarimus, jog toks žymėjimas paukščiams kenkia - pavyzdžiui, kliudo plaukti ar atspindi šviesą ir taip pritraukia plėšrūnus. Tačiau kiti tyrimai problemų neįžvelgė.

Mokslininkai taip pat turės peržiūrėti ankstesnių tyrimų duomenis - jei, pavyzdžiui, padidėjęs pingvinų mirtingumas buvo aiškinamas intensyvia žvejyba ar kitais veiksniais, neatsižvelgiant į žymėjimo juostų paukščiui keliamus nepatogumus, tokius duomenis gali tekti koreguoti.

„Vyko debatai, ar juostos kaip nors veikia, ar ne, - galėjote rasti studijų, kurios sakė „taip”, ir studijų, kurios sakė „ne”. Todėl mūsų idėja buvo įsitikinti - vietoje vienų metų studijos, atlikti dešimties metų tyrimą”, - aiškina Claire Saraux, Strasbūro universiteto ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) atstovė.

Prancūzų mokslininkai stebėjo šimtą pingvinų saloje Antarktidos pakrantėje. Pusė buvo pažymėti juostomis, o kita pusė - mažyčiais davikliais, įvestais po oda. Po dešimtmečio iš pirmosios grupės išgyveno 10, iš antrosios - 18 paukščių.

Juostomis pažymėti paukščiai į salą poruotis taip pat atplaukdavo pastebimai vėliau, ilgiau užtrukdavo ruošdamiesi ir galiausiai susilaukdavo mažiau palikuonių.

„Studija pateikia galutines išvadas - bet kam bus labai sunku su tuo ginčytis”, - teigė Rory'is Wilsonas iš Didžiosios Britanijos Swansea universiteto - pačiame tyrime jis nedalyvavo.

Paskutiniais skelbiamais duomenimis, tarp 1988 ir 1996 metų mokslininkai juostomis pažymėjo 36 tūkst. pingvinų.

Pastaraisiais metais pingvinų studijoms Antarktidoje naują postūmį suteikė susirūpinimas dėl besikeičiančio klimato ekosistemoms daromo poveikio.

Juostos aplink pingvinų pelekus už daviklius po oda pranašesnės tuo, kad jas galima „nuskaityti” iš tolo. Tuo metu pingvinas su davikliu, kad būtų užfiksuotas, turi labai priartėti prie specialios antenos.

Mokslininkai taip pat turės peržiūrėti ankstesnių tyrimų duomenis - jei, pavyzdžiui, padidėjęs pingvinų mirtingumas buvo aiškinamas intensyvia žvejyba ar kitais veiksniais, neatsižvelgiant į žymėjimo juostų paukščiui keliamus nepatogumus, tokius duomenis gali tekti koreguoti, rašo BBC.