Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šis padaras yra ežeruose gyvenanti degutvabalio lerva, kuri yra gana nemaža, nes ir pats degutvabalis yra vienas didžiausių vabalų Lietuvoje.
„Daug kas painioja degutvabalį su dusia, bet dusia yra plėšrus vabalas, o degutvabalis dažniausiai minta augaliniu maistu. Vabalas nėra dažnas. Galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų esu su juo susidūręs“, – sako gamtininkas.
Anot jo, degutvabalis yra vandens vabzdys, tačiau vandenyje gyvena ne visą laiką, o štai jo lerva ten praleidžia visą vystymosi ciklą.
„Degutvabalis gali perskristi iš vieno vandens telkinio į kitą. Pavyzdžiui, išdžiūsta bala ar padaugėja tame telkinyje vabalų, jie išskrenda. Gali gyventi sausumoje, nebūtina būti vandenyje. O lervą galima kartais aptikti ir ant kranto, bet vystosi ji vandenyje“, – pasakoja jis.
D. Makavičiaus teigimu, pavojaus žmogui nei vabalai, nei lervos nesukelia, tiesiog daugeliui yra nemalonu, kad jie yra ežere.
„Pamačius didelį, juodą vabalą gal būtų nejauku, bet jis tikrai nekąs, lerva irgi. Ji turi tokius žandikaulius, bet jie skirti maitinimuisi. Pavyzdžiui, dusios lervos būna plėšrios, gaudo buožgalvius, kitus gyvius, bet žmogui taip pat nėra pavojingos. Jau reikėtų pačiam kišti pirštus prie jų, kad prisiprašytum to įkandimo“, – aiškina pašnekovas.
Jis sako, kad geriausia tokius nematytus padarus tiesiog palikti ramybėje. Jeigu jie gamtoje yra, vadinasi – reikalingi.