Manė, kad šuo
Netoli Miškonių kaimo mišku vaikščiojusi Diana iš pradžių pamanė, kad mato šunį.
„Sušukau: paimkit šunį! Galvojau kažkur netoli yra šeimininkas, bet paskui supratau, kad tai vilkas“, - pasakoja ji.
Tai buvo pirmas kartas, kai moteris susidūrė su šiuo žvėrimi. Ji pripažįsta, kad gerokai išsigando. „Jis buvo gal už 50 metrų. Pasirodė du kartus. Žiūrėjo ilgai“, – tikina ji. Vilką Diana pastebėjo kirtavietėje, todėl matomumas buvo itin geras. Buvo apie trečią valandą dienos.
Nuo to karto moteris sako į mišką eiti tapo nebe taip drąsu, o ir kaip apsiginti, jei vilkas artintųsi, ji nežino. „Girdėjau, kad reikia nežiūrėti į akis ir viskas“, - prisiminė ji.
Dažniausiai pavojaus nėra
„Jeigu vilkas nėjo artyn, tik pažiūrėjo ir nuėjo - tai visiškai normalu, - sako Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narė Gintarė Herasimenkienė. - Vilką, kaip ir bet kokį kitą žvėrį, galima sutikti miške ir pamatęs žmogų jis greičiausiai išsigąs.“
Anot jos, tai nereiškia, kad vilkas turi bėgti tolyn tą pačią akimirką. „Jis gali bandyti įsižiūrėti. Gal iškart nesupranta, ką mato. Normalu jeigu jis minutėlę pastovės, pažiūrės. Dėl to nereikia išsigąsti. Jei žmogus tą pačią minutę pamatęs vilką suvokia, ką mato, nereiškia, kad vilkas iškart suvokia, kad ten - žmogus“, - aiškina asociacijos narė.
Jos nuomone, jauni vilkai gali būti net ir smalsūs, nes dar nėra susidūrę su žmogumi: jie gali pastovėti, pasirodyti iš kitos pusės, apžiūrėti. „Jei jis neina artyn, nieko nereikia daryti, nėra jokio pavojaus“, - sako ji. Pašnekovės teigimu, link žiemos vilkiukai jau būna įgavę suaugusio vilko išvaizdą, todėl suprasti, ar tai jauniklis ar jau subrendęs vilkas, gali būti sunku.
Specialistės nuomone, beveik visais atvejais, kai žmogus pamato vilką, tas vilkas pats pasišalina, tik faktas, kad teko sutikti laukinį žvėrį, labai išgąsdina. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės laiko vilką per drąsiu, nes šis priartėja prie transporto priemonės, tačiau, anot jos, vilkas ir neturi bijoti automobilio ar miškovežio, traktoriaus: „Vilkas nesupranta, kad tai - žmogus“.
„Svarbu, kaip ir su visais laukiniais gyvūnais, nepanikuoti ir nebėgti, nes tai gali sukelti dar didesnį susidomėjimą“, - priduria ji.
Pasirodyti baisesniu
G. Herasimenkienė spėja, kad moteris miške vaikščiojo labai tyliai, todėl vilkas nė nežinojo, kad ji netoliese, antraip net nebūtų pasirodęs. „Labai retas atvejis, kad vilkai būtų drąsūs“, - sako ji, bet priduria, kad išimčių pasitaiko.
„Gali pasitaikyti toks vilkas, kuris jau yra pripratęs prie žmogaus. Jeigu jis eina artyn, nerodo baimės, vaikšto gyvenvietėj, pirmas patarimas pasirodyti pačiam žmogui baisiu ir dideliu. Pavyzdžiui, ne sėdėti, o stovėti, garsiai dainuoti ar šūkauti, parodyti savo galią. Jeigu žmogus turi kuprinę, gali iškelti ją virš galvos, kad atrodytų didesnis. Reikia nerodyti baimės, nebėgti ir vilkas atsitrauks“, - tikina ji.
„Kad žvėris užpultų, beveik nerealu“, - sako pašnekovė. Ji prisimena istoriją, kai pats žmogus instinktyviai puolė gelbėti vilko nešamą avį, todėl vilkas taip pat instinktyviai grybštelėjo to vyro striukę. „Bet vilkas vis tiek pasišalino“, - priduria specialistė.
Anot jos, kitas atvejis kai žmogus gali patekti į pavojingą situaciją su vilku - jei vilkas užpuola šunį arba atvirkščiai. Tokiu atveju ji pataria žmogui kaip įmanoma vengti įsikišimo, nes jis gali būti sužeistas. Jei tokia situacija nutinka, žmogui patariama atsegti šunį nuo pavadžio, mesti kažką į vilką, gąsdinti.
Vakcinuoja nuo pasiutligės
G. Herasimenkienė sako, kad vienintelis jai žinomas atvejis kai vilkas iš tiesų užpuolė žmogų, įvyko Lenkijoje - jis įkando vaikui. Tačiau tas vilkas jau buvo žmonių prijaukintas ir auginamas kaip šuo.
Anot jos, ypač pavojinga situacija yra jei vilkas serga pasiutlige: „Tokiu atveju vilkas bus neprognozuojamas, nes pasiutligė paveikia smegenis - jis tiesiog puola ir kandžioja.“
Vis dėlto specialistė ramina, kad Lietuvoje pasiutlige laukiniai žvėrys jau seniai neserga, nes yra nuolat vakcinuojami. „Kiekvienais metais miškuose išmėtomos tabletės žvėrims. Jos vilioja plėšriuosius žvėris, jie jas suėda ir taip yra vakcinuojami. Todėl pasiutligė praktiškai išnaikinta.“
Vis dėlto specialistė primena, kad įkandus ar tiesiog įdrėskus bet kokiam žvėriui būtina tuoj pat kreiptis į medikus.
Parengė siūlymus
Asociacija „Baltijos vilkas“ yra į lietuvių kalbą išvertusi praėjusiais metais Europoje parengtus dokumentus, kuriuose apibrėžiama, koks vilkų elgesys yra vertinamas kaip per drąsus, kaip reikia analizuoti pranešimus apie tokį elgesį bei kokių prevencinių priemonių imtis.
„Lietuvoje dažnai sureaguojama, kad iš mašinos pamatytas vilkas yra pavojingas, bet jis grėsmės nekelia, nes kaip ir minėjau, jie transporto priemonių nesieja su žmogumi. Manome, kad ir Lietuvos teisės aktuose turėtų būti apibrėžta, kas yra pavojingas vilkas“, - sako G. Herasimenkienė.
Ir priduria: „Vilkų medžioklės sezonas baigėsi, bet tai nereiškia, kad jo negalima nušauti. Galima, jei jis laikomas probleminiu. Dabar yra tiesiog nurodyta, kad jeigu vilkas kelia grėsmę žmonėms, galima išduoti leidimą jam nušauti. Bet nepaaiškinta, ką reiškia „kelia grėsmę“.
„Mes bandėme siūlymuose surašyti, kad būtų adekvatu, koks elgesys per drąsus, pavojingas ir ką daryti. Galutinis sprendimas yra paimti iš gamtos. Bet iki to irgi yra veiksmai. Vilkas nepasidaro per drąsus be jokios priežasties. Tam turi įtakos ir tam tikra žmonių elgsena. Reikalinga ir prevencija, kad vilkai tokiais netaptų“, - teigia ji.