Lietuva turi 4 stotis
Šiuo metu Igalinos atominės elektrinės SMS sudaro 4 veikiančios seisminių stebėjimų stotys (Didžiasalyje IDID, Ignalinoje IIGN, Salake ISAL ir Zarasuose IZAR). Jos turi „Guralp“ seisminius jutiklius ir yra išdėstytos ~ 30 km apie Igalinos AE Lietuvos teritorijoje gręžinių tipo požeminėse patalpose.
Šių seisminių stočių užregistruoti seismologiniai duomenys iš Ignalinos AE esančios duomenų bazės yra persiunčiami į Lietuvos geologijos tarnybą. Čia jie saugomi, kaupiami ir analizuojami.
Kasmet LGT lokalizuojama apie 1 tūkst. seisminių įvykių iš viso pasaulio – tai daugiausia teleseisminiai (tolimieji) ir regioniniai įvykiai. Vietinių įvykių iki 700 km atstumu nuo seisminių stočių vyksta retai, be to, jie būna silpni, todėl jiems nustatyti reikia jautrios seisminių stebėjimų įrangos ir kuo didesnio seisminių stočių skaičiaus. Tokiam monitoringui SMS stočių įranga nepakankama.
Nauja stotis nuolat seka seisminius įvykius
Viena tokia seisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota 2011 m. rudenį Paburgėje, Plungės rajone. Jos testavimo darbai baigti šių metų pavasarį. Šioje seisminėje stotyje šulinio tipo požeminėse patalpose yra instaliuotas plataus diapazono jutiklis. Stotis yra įjungta į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą, todėl jos registruojami duomenys internetu yra siunčiami į Potsdame (Vokietija) esančią duomenų bazę ir yra prieinami visiems šio tinklo vartotojams. Peržiūrėti „gyvas“ šios seisminės stoties seismogramas galima ČIA.
Antra seisminių stebėjimų stotis instaliuota Paberžėje, Kėdainių r. 2012 m. Ji taip pat įjungta į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą.
Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, seismologinių stebėjimų duomenys yra labai svarbūs planuojant ir vykdant skalūnų žvalgybą. „Tik mūsų seismologai gali patvirtinti, ar skalūnų žvalgyba gali sukelti žemės virpesius ar drebėjimus. Turime būti tvirtai įsitikinę, kad skalūnų darbai neturės žalos aplinkai ir mes būsime saugūs“,– teigė aplinkos viceministrė.
Lietuvos seismologinio monitoringo duomenys naudojami vertinant Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą, taip pat jais gali naudotis branduolinės energetikos objektų specialistai, planuotojai, projektuotojai, kitos valstybinės institucijos bei visuomenė.