Vasario 2-4 dienomis Londone vyko tarptautinis medžių senolių priežiūros seminaras. Pagrindinė seminaro lektorė - švedė, gamtos apsaugos organizacijos ,,Pro Natura“ mokslininkė Vikki Bengtsson. Jai talkino anglai Reg Harris ir Henry Bexley. Seminaro metu buvo pateikiama daug naujovių, paliko įspūdį tai, kad į medžius senolius buvo žvelgiama iš kiek kitokios nei mums įprasta pusės. Seminaras vyko Hatfield miške, kur virš 1000 metų vykdomi nenutrūkstami medžių brandos stebėjimai ir tyrimai.
Seminare buvo aptariamas medžių brandos, senėjimo procesas. Pagrindinė svarbiausia medžio veterano ilgaamžiškumo užtikrinimo dalis yra tai, kas po žeme – tai šaknys, įvairūs grybai ir simbiozė tarp jų. Grybų pagalba medis įsisavina jam reikalingas medžiagas, ypatingai fosforą, o grybai gauna iš medžio karbohidratus. Grybų ir medžių simbiozė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių medžiui pasiekti pilną brandą. Taip pat medžio brandai yra labai svarbios drevės ir pro jas patenkantis vanduo. Pavyzdžiui, ąžuoluose savaime drevės pradeda formuotis jiems sulaukus apie 300 metų. Dažnai dreves bandoma užtaisyti įvairiais stogeliais, siekiant sulaikyti lietaus vandenį. Tačiau, anot V. Bengtsson, subrendusiam medžiui kaip tik reikia drevių ir pro jas patenkančio bei užsistovėjusio lietaus vandens, kuris padeda įsitvirtinti reikalingiems grybams. Taip pat ji pataria neišimti medžio drevėje susidariusio humuso, kuriam čia susiformuoti reikia šimtmečių.
Seminare dar buvo kalbama apie medžių veteranizaciją ir kaip pagreitinti tą procesą. Kam to reikia? Gamtoje labai daug jaunų medžių, dar nepasiekusių brandos. Seni medžiai ekosistemai taip pat vertingi kaip ir jauni, o jų turime ne tiek jau daug. Tad labai svarbu jais pasirūpinti taip, kad jie išgyventų kuo ilgiau ir, anot mokslininkės, pagreitinti bebręstančių medžių veteranizaciją.
Natūraliai ąžuolas tokią brandą pasiekia apie 300 metus. Remiantis atliktais tyrimais Anglijoje ir Švedijoje, medžių senolių mirtingumas per metus siekia 1,5-1,6 proc.. Tai reiškia, kad po 60 metų mes neturėsime nei vieno veterano. Anot V. Bengtsson, reikia pagreitinti veteranizacijos procesą bei sodinti naujus medžius, kurie bus nauja karta ir pakeis dabartinius senolius ir pagreitinti jau augančių, bet dar nepasiekusių brandos senėjimą.
Šiuo metu gamtos apsaugos organizacija ,,Pro Natura“ vykdo projektą Anglijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kaip pagreitinti medžių senėjimo procesą. Projekto metu jauniems ąžuolams bandoma atkartoti procesus, kurie natūraliai gamtoje įvyksta tik pasiekus pilną brandą. Medžiams yra nulaužiamos storos šakos ir/arba viršūnė taip imituojant didelio vėjo pasekmes, išgręžiamos skylės – atkartojant genių, meletų iškaltas skyles, išpjaunamos drevės ir suformuojamos angos, kur galėtų kauptis lietaus vanduo bei gyventi dreves mėgstantys gyvūnai (paukščiai, vabalai), kurie daro įtaką medžio brandai.
Medžių ilgaamžiškumo išsaugojimui dar labai svarbu, kokie gyvūnai ganosi po laja. Pagal „Pro Natura“ atliktus tyrimus, daugiausia žalos medžiams padaro besiganantys arkliai. Jie apgraužia žievę, yra sunkūs, kietai sumindžioja medžio polajį. Naudingiausios medžiams yra avys. Dar vienas pastebėjimas, kad galvijų ganomi plotai aptveriami 1-1,5 m aukščio ir 1,5 m pločio nugenėtų medžių sukrautomis į krūvą – tvorą šakomis. Tokios tvoros yra ekonomiškos ir ekologiškos: jose gali gyventi smulkūs gyvūnai (ežiai, vabalai, paukščiai), nereikia deginti ar smulkinti šakų, jos pūdamos sudaro kompostą, o ant viršaus vis papildoma naujomis.
Medžių augimas ir branda užtrunka šimtmečius ir net tūkstantmečius. Kad tai pastebėti, vieno žmogaus gyvenimo neužtenka. Todėl yra svarbu, kai tokie tyrimai vyksta iš kartos į kartą. Žinodami tai mes galime juos pritaikyti ir imtis priemonių, kad padėtume jau augantiems medžiams senoliams prailginti gyvybingumo laikotarpį.