Nuo vasario 15 d. iki vasario 29 d. visoje šalyje turi būti skaičiuojami šernai. Koordinuoti šernų apskaitos vykdymą aplinkos ministras K. Trečiokas pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Ministro vasario 11 d. įsakymu suskaičiuoti šernus medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai. Organizuoti šernų apskaitą rezervatuose pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
GRYNAS.lt portalui nusprendus išsiaiškinti, kaip Šernai bus skaičiuojami, teko gerokai pavargti, o atsakingi specialistai kalbėjo tik apie mįslingą metodiką. Niekas taip ir negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiu būdu bus skaičiuojami šernai.
Ministras: galima suskaičiuoti ir žvaigždes danguje
Įsakymą pasirašęs Aplinkos ministras K. Trečiokas GRYNAS.lt teigė nežinantis tikslių šernų skaičiavimo būdų, bet, anot jo, „kai labai nori, galima suskaičiuoti ir žvaigždes danguje“.
„Medžiotojai skaičiuos. Medžiotojų būreliai geriausiai žino, kokioje teritorijoje, kiek turi šernų. Ta metodika... Tai ir aš negaliu tiksliai pasakyti, kokiu būdu jie skaičiuoja, bet paprastai medžiotojai šituos skaičius pateikia“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Paklaustas, ar realu suskaičiuoti visus Lietuvos šernus, ministras teigė: „Ir žvaigždes danguje galima suskaičiuoti. Viskas priklauso nuo metodikos. Tiksliai iki vieneto nesuskaičiuosi. Bet problema yra ne čia, ar gali, ar sugeba, o ar nori. Kas gali paneigti, kad įrašo tiesiog iš lubų skaičių.“
P. Čimbaras: ministro įsakymas – absurdiškas
Seimo narys ir medžiotojas Petras Čimbaras, paklaustas, kaip medžiotojai vertina įsakymą skaičiuoti šernus, GRYNAS.lt teigė, kad ministro įsakymas yra absurdiškas.
„Tegu pirma aplinkos ministras susiskaičiuoja vilkus, kurie irgi buvo suskaičiuoti iš lubų. Dabar siunčia šernų skaičiuoti... Galiu pasakyti: dar vienas ministro absurdiškas įsakymas“, - kalbėjo P. Čimbaras.
Pasak pašnekovo, suskaičiuoti šernus labai sunku, nes jie vaikšto bandomis, bet dažniausiai naktį: „Pasirodo, kad pas mus medžiotojas yra etatinis darbuotojas. Jis nueis, atsisės iš ryto ir iki vakaro lauks to šerno. Bet visų pirma, šernas dieną nevaikšto, jis vaikšto naktimis dažniausiai. Tai kaip tam medžiotojui suskaičiuoti šernus naktį? Gal su naktinio matymo žiūronais, bet ne visi juos turi.“
Anot Seimo nario, pagrindinis klausimas – kam juos skaičiuoti: „Kad mažinti populiaciją? Visi daugmaž žino, kad jų populiacija tik didėja. Ir suskaičiavę populiaciją, ką darysime? Kulkosvaidžius statysime? Sprogdinsime juos? Juk Seimas nepriėmė įstatymo dėl naktinio matymo taikiklių. Aš savo plotuose niekaip nesuskaičiuosiu šernų – šiandien atėjo 30, tas pats pulkas gali būti ir už 5 kilometrų suskaičiuotas. Gal juos ženklinti reikia, kad du kartus nesuskaičiuoti? Gal pračipuojam? Gal tada medžiotojams duokite atlyginimus, tegu jie skaičiuoja.“
Paklaida 20 proc.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas nebuvo priešiškai nusiteikęs dėl šernų skaičiavimo. Tačiau jis pabrėžė, kad tikslaus skaičiaus sužinoti vis tiek nepavyks.
„Prievolė ir pareiga yra savo gyvūnų skaičių žinoti. Niekas nekalba apie tikslų suskaičiavimą. Gamtoje kanopinių žvėrių skaičiavimo paklaida yra iki 20 proc. Tiksliai net didelėj fermoj kiaulių nesuskaičiuoja, miške suskaičiuoti vieneto tikslumu neįmanoma. Dar niekas pasaulyje nėra įvykdęs šios misijos“, - kalbėjo E. Tijušas.
Pasak pašnekovo, medžiotojai apytiksliai žino žvėrių skaičių savo plotuose: „Mums tai nėra jokia naujiena, kiekvienais metais mes pateikiame preliminarų skaičių savo medžioklės plotuose visų kanopinių žvėrių. Pasviestuotas sviestas ir nieko daugiau.“
Biologas Ignas Ragaišis taip pat teigė, kad paklaida neturėtų viršyti 10-15 proc.
„Atliekant apskaitas paklaida neturėtų viršyti maždaug 10 - 15 procentų. Patinai rujos metu nueina daug kilometrų ir migruoja ten, kur yra potencialių patelių. Dėl to tame ploto vienete, kuriame darote apskaitą, gali būti paklaida“, - sakė I. Ragaišis.
Mįslinga skaičiavimo metodika
GRYNAS.lt bandė išsiaiškinti, kokiu būdu šernai bus suskaičiuoti, tačiau teko gerokai pavargti, nes net pačios Aplinkos ministerijos darbuotojai nelabai žino, kaip tai daryti.
Aplinkos ministro patarėja Simona Liaudanskytė, paklausta, kaip ketinama skaičiuoti šernus, nukreipė į ministerijos Gamtos apsaugos skyrių, kuris, kaip teigė vedėjas Vilmantas Graičiūnas, už tai net neatsakingas.
Jis labai nustebo sulaukęs žurnalistės skambučio ir pasiūlė kreiptis į Miškų departamentą: „Mes nedirbame su šernais. Tai ne mūsų kompetencija. Matyt, patarėja nežino, kas už ką atsakingas.“
Miškų departamento vadovas Valdas Vaičiūnas taip pat aiškiai negalėjo įvardyti būdų, kaip šernai bus skaičiuojami ir nukreipė į Miškininkystės skyrių: „Pasižiūrėkite į Aplinkos ministerijos puslapį, ten yra įdėta nuoroda į metodikas įvairiausias, kurios gali būti naudojamos. Aš nesu pats didžiausias ekspertas, yra žymiai didesnių.“
Metodai: arba brangūs, arba neveikia
Galiausiai Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas turėjo informacijos apie paslaptingus šernų skaičiavimo metodus ir GRYNAS.lt apie juos papasakojo.
„Pirmiausiai, jeigu būtų sniego, mes juos suskaičiuotume kur kas paprasčiau, bet, deja, sniego yra tik kai kur. Ir tas sniegas tai ištirpsta, tai vėl atsiranda. Šiuo metu pagal pėdsakus gali suskaičiuoti šernus tik šalia Vilniaus gyvenantys medžiotojai“, - sakė S. Žebrauskas.
„Toliau yra vizualinis metodas. Šiek tiek matosi jų knaisiojimo žymės ir kalbantis su vietos gyventojais, miškininkais, kurie dirba miške ir jaučia, kiek jų gali būti, tokią informaciją gali suteikti“, - antrą būdą detalizavo S. Žebrauskas.
Pasak pašnekovo, dar vienas metodas – šėryklų stebėsena: „Prie šėryklų arba viliojimo vietų galima įrengti bokštelius ir stebėti iš žiūronų, bet kas ten visą naktį sėdės, žmonės nelabai turi sveikatos ir laiko. Galima statyti filmavimo kameras, kurios užfiksuotų jų skaičių, šis metodas yra brangokas. Be to, šiuo metu žvėrys jaučia pavasarį, randa pašaro išėję iš miško į laukus ir ne visuomet renkasi į šėrimo vietas, kuriose galima užfiksuoti.“
„Dar yra labai brangus ir netikslus metodas. Tai yra fotografavimas iš viršaus: skrenda lėktuvas, gali būti ir bepilotis, ar kažkoks kitoks. Kai kurie medžiai dabar be lapų. Kur lapuočių miškai, ten galima suskaičiuoti, bet jeigu miškas yra spygliuočių, yra sunku, o paprastai šernai slepiasi kažkur tankumynuose“, - pasakojo S. Žebrauskas.
Galiausiai, pasak specialisto, yra varymo metodas: „Dar vienas metodas - varymo būdu. Apstojamas kvartalas miško iš visų keturių pusių, o į vidų įeina varovai ir jie šūkaudami eina ir suskaičiuoja, ką jie matė ir visi šernai kažkur išbėga. Tie, kurie stovi ratu aplink kvartalą, suskaičiuoja, kiek šernų išbėgo.“
Skaičiuoti turės ir rezervatų darbuotojai
Pagal priimtą tvarką, rezervatuose, kur žmonės negali patekti, šernus skaičiuos rezervatų darbuotojai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis GRYNAS.lt teigė, kad darbuotojams tai nesudarys papildomų rūpesčių. Vis dėlto patys darbuotojai buvo kitokios nuomonės.
„Manau, kad jokios problemos dėl to nebus. Rezervatų darbuotojai pirmiausiai turi pakankamai kvalifikacijos, puikiai žino savo teritoriją ir manau, kad skaičiuoti daug nereikės. Jie bet kuriuo momentu gali pasakyti, kas pas juos gyvena“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas Mindaugas Vaznonis teigė, kad dėl šernų skaičiavimo teks atidėti kitus darbus.
„Padaryti tai įmanoma. Tik tam reiks skirti žmogiškųjų pajėgų. Mes kurį laiką turėsime einamuosius darbus pastumti į šoną ir daryti apskaitą“, - kalbėjo M. Vaznonis.
Vis dėlto jis teigė, kad šernai dabar yra ne rezervato teritorijoje, taigi skaičiuoti daug nereikės: „Situacija yra tokia, kad mūsų rezervatas yra pelkėje ir yra supantys apsauginiai miškai, kurie yra jau girininkijos žinioje, o mes skaičiuotume tik pačiame rezervate. Šernai dabar yra pasitraukę į apsauginius miškus, nes ten jiems yra gardėsių, tai jų pelkėje nebus daug.“