Gamtininkas sako, kad Lietuvoje yra 13 rūšių varliagyvių. Dvi iš jų yra tritonai – uodeguotieji varliagyviai, kurie visą gyvenimą turi uodegas, o 11 rūšių varliagyvių yra beuodegiai – tai yra varlės ir rupūžės.
Pašnekovui pavyko užfiksuoti varlės vystymosi stadiją, kuomet ji jau išlipusi į sausumą, tačiau dar turi buožgalviams būdingą uodegą. Tiesa, ji netrukus nukrenta ir šis iš pažiūros stebinantis padaras tampa visiems įprasta varle.
Nuotraukoje, gamtininko teigimu, yra viena iš žaliųjų varlių, kurią pamatyti tokioje vystymosi stadijoje sausumoje beveik neįmanoma. Žaliųjų varlių Lietuvoje yra trys rūšys. Tikėtina, kad pagal buveinę, tai bus mažoji kūdrinė varlė.
„Pavasarį varlės išleidžia kurkulus. Priklausomai nuo oro sąlygų, maždaug balandžio mėnesį, varlės padeda kiaušinėlius, kuriuos suvilgo lipnia mase. Viena patelė padeda iki 1,5 tūkst. kiaušinėlių. Tas glitus apvalkalas yra apsauga, nes kartais varlės deda kiaušinėlius į laikinas balas, kurios apdžiūsta“, – pasakoja D. Makavičius.
Pašnekovas teigia, kad po kelių dienų tame kiaušinėlyje matosi judantys juodi taškeliai. Buožgalvis maitinasi kiaušinėlio turiniu, vėliau po 8–10 dienų pragraužia sienelę ir išlenda. Iš pradžių jis turi tik apvalią galvą ir ilgą uodegą. Maitinasi dumbliais. Po 12–14 dienų jam pradeda augti galūnės. Pirmiausiai išauga užpakalinės kojos, vėliau – priekinės.
Kol buožgalvis yra vandenyje uodega jam reikalinga plaukioti. Kai buožgalvis visiškai išsivysto, jis išlipa iš vandens. Tada žiaunos sunyksta ir jie pradeda kvėpuoti oru, o kadangi sausumoje uodega nebereikalinga, ji per kelias valandas nukrenta.
„Tai labai trumpas momentas. Uodega numetama per kelias valandas, todėl pamatyti šią varlių vystymosi stadiją yra tikra sėkmė“, – sako D. Makavičius.