Stebinantis elgesys
Darius sako, kad galimai tai ta pati antis, kuri gandro lizde buvo įsitaisiusi prieš metus.
„Kartą jau buvo išsiperėjusi. Tėčiui pavyko pamatyti, kaip iš lizdo šokinėjo ančiukai. Tada net nebuvom atkreipę dėmesio į gandralizdį. Eidamas jis matė prie malkinės tupinčią antį, kuri kažką kvietė. Po to iš lizdo vienas po kito pasipylė ančiukai. Gaila nepavyko to įamžinti“, – sakė jis.
Vis dėlto kelios nuotraukos išliko. Matyti, kaip jau lizdą palikę jaunikliai traukia link tvenkinio ir vėliau jame pliuškenasi.
Dariaus paviešinta nuotrauka feisbuke sukėlė tikrą diskusijų bangą. Komentatoriai juokavo, kad gandras negrįžo iš emigracijos, kiti sakė, kad antis serga didybės manija, treti – jaudinosi, kaip žemę pasieks išsiperėję jaunikliai.
Trūksta saugių vietų perėti
Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad antys peri ne tik vandens telkinių pakrantėse ar salose, jos dažnai renkasi ir drevėtus medžius, uoksus, kartais peri inkiluose bei gali įsikurti atrodo tokiose neįtikėtinose vietose kaip plėšriųjų paukščių lizdai.
„Inkiluose dažniau apsigyvena antys klykuolės ir dančiasnapės antys, tačiau ir didžiosios antys gali ten įsikurti arba perėti atvirame lizde kaip šiuo atveju. Kartais žmonės pamato jas net tupinčias ant medžių šakų. Jaunikliai šokinėja iš drevių ar tų aukštai esančių lizdų ir keliauja paskui patelę link vandens. Tai nėra kažkoks neįtikėtinas stebuklas, bet tai retesni atvejai, todėl daugeliui kelia nuostabą“, - pasakoja ornitologas.
„Dėl to mes skatiname nepjauti drevėtų senų medžių. Prieš dešimtį metų kai dar nebuvo įstatymo, kad ornitologas būtinai turi patikrinti medį prieš jį pjaunant, būdavo pjauna kokį drevėtą medį, atrodo, išpuvęs, bet randa paukščių kiaušinių. Labai gerai, kad dabar medžiai tikrinami“, – pasakoja jis.
Jo teigimu, ančių perėjimas neįprastose vietose gali rodyti natūralių perėjimo vietų trūkumą. Miestuose stinga senų medžių, žemdirbystės kraštuose ūkininkai ardami laukus nepalieka žolės pakraščiuose, kur paukščiai gali įsikurti. Dažnai tokios vietos sparnuočiams atrodo nesaugios perėti, todėl šie lizdus suka kur nors kitur.
Ornitologas ramina, kad išsiperėjusiems ančiukams šokant iš gandro lizdo nieko nenutiks – tai tokia paukščių rūšis, kuri yra pripratusi prie aukštesnių vietų ir yra biologiškai prisitaikiusi sėkmingai nutūpti ant žemės, o kartais net asfalto.
Prisiriša prie lizdų
G. Petkus sako, kad jeigu didžiajai ančiai tiko gandralizdis, ji gali jame perėti ir kitais, ir dar kitais metais, kol bus gyva ir lizdas stovės.
Jis spėja, kad antis galėjo į gandralizdį užsukti pirmiau gandro ir galimai jau buvo jį užsiėmusi kai gandras grįžo iš šiltųjų kraštų. Neatmestina ir tai, kad ji gandrą pati iš lizdo išprašė. Ornitologas sako, kad dėl lizdų paukščių pasaulyje dažnai vyksta savotiškos varžybos ir konkurencija.
„Antims užsienyje ir Lietuvoje iš nendrių perėti gaminamos platformos, statomos palapinės ežerų salose, keliami didžiuliai inkilai dėžėse privačiuose tvenkiniuose. Jos gali perėti įvairaus tipo lizdavietėse. Jei, pavyzdžiui, gandras gali perėti tik lizde ant elektros stulpo ar namo stogo, juodasis gandras – miške, antys šiuo požiūriu yra labai lanksčios, todėl tai ir yra gana paplitusi paukščių rūšis“, – pasakoja ornitologas.
Antys yra įdomus paukštis, sako G. Petkus. Anot jo, antys klykuolės ir dančiasnapės antys taip pat peri neįtikėtinose vietose, pavyzdžiui, bažnyčių varpinėse, senamiestyje esančiuose pastatuose.
Anot jo, be šios Kupiškio rajone gandralizdyje perinčios anties, dar žinomi tokie atvejai Verkių parke ir Rokiškyje.