Į akis krintančios dryžių spalvos neįsilieja į kraštovaizdį ir neleidžia zebrams pasislėpti. Mokslininkai iškėlė hipotezę, jog dryžiai zebrus apsaugo kitaip – jie apgauna ir suklaidina plėšrūnus.
Pasinaudoję kompiuteriniais modeliais, tyrėjai patvirtino, jog kai gyvūnai juda, žymės sukuria optinę iliuziją. Pasak mokslininkų, šis suklaidinimas zebrus apsaugo ne tik nuo didžiųjų kačių, pavyzdžiui, liūtų ir leopardų, bet ir nuo įkyrių vabzdžių.
Tyrimas atliktas Queenslando universiteto Australijoje mokslininkų buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Zoologija“.
Dryžiai sukuria optinę iliuziją
„Anksčiau buvo siūlyti įvairūs dryžių funkcijos paaiškinimai, įskaitant komunikacinius signalus tarp kaimenės narių, maskavimąsi tarp aukštų žolių tekant ir leidžiantis saulei ir vadinamasis „suklaidinimo“ efektas, kai gyvūnas yra persekiojamas plėšrūnų ar kraują siurbiančių vabzdžių,“ - teigia mokslininkas.
Norėdamas patikrinti pastarąją hipotezę, M. Howas tyrė zebrų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Kompiuteriniai modeliai stebėjo dryžių raštų struktūrą ir išvaizdą ir atskleidė, jog dryžiai sukuria optines iliuzijas, kurios suteikia klaidinančią informaciją.
Žmonės ir įvairūs kiti gyvūnai turi vadinamuosius „judesio aptikimo mechanizmus“, kurie nustato, kuria kryptimi juda objektas priklausomai nuo to, kaip atrodo jo kontūrai.
Vienas iš geriausiai žinomų optinės iliuzijos, kuri suklaidina šį mechanizmą, pavyzdžių yra vežimo ar dviračio ratas. Rato stipinai sukasi pagal laikrodžio rodyklę, bet pasiekus tam tikrą greitį pradeda atrodyti, jog ratai sukasi priešinga kryptimi.
Plėšrūnai ir parazitai klaidingai interpretuoja zebrų judėjimo kryptį
Pasak M. Howo, zebrų dryžiai sukuria panašią iliuziją, kuri padeda apsaugoti gyvūnus.
Mokslininkas aiškino, jog platūs įstriži dryžiai ant zebro šonų ir siauresni vertikalūs dryžiai ant gyvūno nugaros ir kaklo siunčia netikslius signalus apie zebro atliekamus judesius, taip suklaidindami stebėtoją. Šis efektas ypač stipriai pasireiškia zebrų kaimenėje.
„Mes manome, jog dėl šių optinių iliuzijų parazitai ir plėšrūnai neteisingai interpretuoja zebro judėjimo kryptį. Suklaidinti vabzdžiai nebenutupia ant zebrų, o besivejantys plėšrūnai pasirenka neteisingą atakos momentą,“ – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas.
Klaidinimas dryžiais pritaikomas karyboje
Šio tyrimo rezultatai prisidės studijuojant kitų gyvūnų kailio ir odos raštus, ypač tokių kaip zebrinis rifinis sargas (lot. Dascyllus aruanus) ar dryžuotos jūrinės gyvatės, kurie taip pat turi ryškius baltus ir juodus dryžius.
Pasak tyrimui vadovavusio mokslininko dr. M. Howo, yra ir kitų sričių, kuriose galima būtų pritaikyti šį atradimą.
„Rezultatai gali padėti suprasti, kaip panašus kamufliažas veiktų žmogaus sukurtose situacijose, tarkime, dideli klaidinantys raštai ant karinių laivų,“ - svarstė mokslininkas.
Nors ir be dryžių, panašią plėšrūnus klaidinančią taktiką pasitelkia ir kiškiai. Jų ryškiai baltos uodegos, kurias itin lengva pastebėti, kiškiams bėgant išblaško plėšrūno dėmesį. Per tas kelias sekundes, gyvūnas turi šansą pabėgti.