Atsitrenkė į langą
„Vakar ryte į biuro pirmo aukšto langą atsitrenkė kiras. Jį vijosi varna, kapojo. Šiandien kiras vis dar žolėje. Bando pakilti, sparnai sveiki, bet nebepakyla. Gal nusilpo, o gal dėl to, kad kojoje – blizgė ir trišakis kabliukas. Šie kimba už visko, neleidžia jam pakilti. Buvo pasikabinęs žemyn galva ant laiptinės stogelio, o varna jį toliau „lupo“. Paukštis dabar nusilpęs. Jei yra galinčių juo pasirūpinti, parašykit“, – prašė kirą pastebėjęs Paulius.
Paulius pasakojo, kad dėl situacijos kreipėsi į Lietuvos ornitologų draugiją, ten gavo rekomendaciją, kam skambinti. Taip vyras atrado Kauno gyvūnų gerovės namus „Nojus“ ir galiausiai pats ten nuvežė sužeistą kirą.
Vėliau savo komentarą jis atnaujino: „Penki skambučiai, pusantros valandos – paukštis jau pas veterinarus, gerose rankose. Stiprus, plasnoja. Žaizda sausa, graži. Visiems gražios dienos.“
Sveiksta ir atgauna jėgas
Paukštis buvo perduotas prieglaudos veterinarams. Vėliau pati prieglauda pranešė, kad kiras iš tiesų su savimi tempėsi blizgę ir trišakį kabliuką, kuris buvo kiaurai pervėręs jo koją.
„Neabejingam žmogui pavyko kirą saugiai pagauti. Po ilgų paieškų, kas galėtų suteikti pagalbą sužeistam paukščiui, jis atvežtas į „Nojaus“ veterinarų rankas, kurioms nesvetimi paukščių sužeidimai.
Kiras atvyko išsekęs, su sutrikusia koordinacija. Abiejose pėdose rastos žaizdos, viena jų – infekuota. Lūžių neaptikta. Veterinarai pradėjo medikamentinį gydymą. Kiras vakarienei neatsisakė porcijos žuvyčių“, – rašė prieglauda.
Tenka gydyti ir iš savo lėšų
Prieglaudos veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius pasakojo, kad kirui pradėtas intensyvesnis gydymas antibiotikais, mat reikia suvaldyti infekciją, kuri atsirado dėl kojos sužeidimų žvejybiniais įrankiais.
„Jokių lūžių ir traumų nėra, paukščiui buvo sutrikusi orientacija, įtarėme kontūziją po atsitrenkimo į stiklą, taip pat kojoje buvo žvejybinis kabliukas, nuo kurio prasidėjo infekcija. Šiuo metu mūsų tikslas, kad paukštis atsigautų. Akivaizdu, jog jis stiprėja, šiandien jau rodė agresiją, o tai yra geras ženklas, nes jis yra laukinis gyvūnas. Kai tik atvyko pas mus nė nebandė kapoti rankų, nesipriešino, nes buvo išsekęs. Turime suvaldyti infekciją, tai truks bent 5 dienas. Kai jis pasveiks – galės skraidyti ir vaikščioti – bus paleistas į laisvę“, – pasakojo jis.
Laukinių gyvūnų gydymas kelia labai daug iššūkių, nes jie kitaip nei naminės katės ar šunys neturi šeimininkų. Veterinaras sako, kad žmonės laukinių paukščių gydymui nelabai linkę aukoti, todėl juos tenka gelbėti veterinarijos ir pačių darbuotojų asmeninėmis lėšomis.
Pašnekovas pasakoja, kad Kauno gyvūnų gerovės namuose gydyta ir daugiau laukinių gyvūnų: „Kirai pasitaiko turbūt dažniausiai, taip pat yra tekę gydyti varnų, ančių, pernai turėjome paprastąjį suopį, o kartą pas mus pateko ir didysis dančiasnapis (paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, – red. past.), bet jam padėti jau negalėjome – jis turėjo tris šautines žaizdas ir buvo lūžusi koja.“
„Laukinio paukščio gydymo išlaidos kartais siekia ir kelis šimtus eurų. Kiek pavyksta, metamės patys, naudojame ir prieglaudos lėšas, žmonių aukas. Kartais tikrai būna sunku susispausti, kad pavyktų pritaikyti tinkamą gydymą, tačiau būna atvejų kai ir patys žmonės surenka pinigų jų atvežto gyvūno gelbėjimui“, – kalba veterinarijos gydytojas R. Matevičius.