Pavėlavus sodinti spygliuočius, geriau tai atidėti iki pavasario
Miškams ruduo reiškia vegetacijos sezono pabaigą. Kaip aiškina Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vedėjas dr. Gintautas Urbaitis, baigiantis vegetacijos sezonui lapuočiai (ir maumedis) meta lapus, kuriems per žiemą supuvus bus praturtinamas dirvožemis, o kito vegetacijos sezono metu medžiai turės papildomų maisto medžiagų augimui.
Rudenį taip pat išbarstomos kai kurių medžių sėklos, kurioms pavasarį sudygus bus duodama pradžia kitai miško kartai.
Tad kokius darbus rudens metu turėtų planuoti miškų savininkai? Kaip šiuo metų laiku turėtų atrodyti miško priežiūra? Anot G. Urbaičio, ruduo yra tinkamas metas lapuočių medžių ir krūmų sodinimui – tai daroma nukritus ar baigiant nukristi lapams. Nors spygliuočius medžius rudenį taip pat galima sodinti, jų sodinimo sėkmė nemažai priklauso nuo sodinimo laiko.
„Esant drėgnai dirvai, spygliuočius su atviromis šaknimis, išskyrus maumedį, geriausia persodinti rugpjūčio mėnesio antroje – rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje. Šiuo metu pasodinti spygliuočiai iki atšąlant dirvai spėja išauginti nemažai naujų šaknų ir iš dalies prigyja. Kitais metais jie auga geriau negu pasodinti pavasarį. Vėlai rudenį pasodinti spygliuočiai prigyja ir auga truputį blogiau, negu pasodinti pavasarį“, – perspėja G. Urbaitis.
Rudenį kertamų medžių mediena – kokybiškesnė
Be medžių sodinimo, ruduo miškuose palankus ir kitiems darbams. Pavyzdžiui, rudenį taip pat ruošiama dirva kitų metų pavasariniam miško sodinimui. Paruošta dirva per žiemą susiguli, prisisotina drėgmės, todėl pasodinus medelius jie turi geresnį kontaktą su dirvožemiu.
„Miško kirtimą taip pat geriau pradėti rudenį, baigiantis vegetacijos sezonui. Tuomet medienoje jau būna sumažėjęs drėgmės kiekis, todėl mediena yra kokybiškesnė, greičiau išdžiūsta, mažiau genda. Kertami tik kirtimo amžiaus sulaukę ar ligoti medžiai. Prie kirtimų galima priskirti ir valymo darbus, kuriuos taip pat geriau atlikti rudenį. Pašalinus iš miško dalį užšlamštinimo, menkaverčius krūmus, sukuriama erdvė naujo miško žėlimui. Nors šiuo metu ir propaguojama, kad miške reikėtų palikti kuo daugiau negyvos medienos, tačiau tai turi būti daroma protingai“, – pabrėžia G. Urbaitis.
Rudenį neatlikti darbai neigiamai veikia miško kokybę
„Rudenį reikėtų atlikti jaunuolynų ugdymą ir želdinių priežiūrą – pagrindinių medžių rūšių sodinukus stelbiančias menkaverčių medžių atžalas ir krūmus būtina iškirsti. Po šių darbų medeliai, gaudami daugiau šviesos ir maisto medžiagų, greičiau stiebiasi, miškas būna našesnis. Taip pat rudenį reikėtų apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrių – pušelių ir eglučių viršūninius ūglius patepti apsauginiais repelentais. Ąžuoliukams reikėtų tepti visą kamieną arba dėti plastiko apsaugas“, – pataria Ž. Juzėnas.
Tačiau kas nutiks, jei miško savininkas nepasirūpins šiais darbais arba atliks ne visus darbus? Kokios įtakos tai turės miškui ir jo vertei? Ž. Juzėno teigimu, neatlikti darbai medynus veikia neigiamai ir jie auga ne taip kokybiškai.
„Jaunuolynai, kuriuose atliekami ugdymo darbai, atrodo daug estetiškiau, palikti medeliai daug greičiau stiebiasi ir auga kokybiškesni. Miške, kuriame daryti ugdymo darbai, po keleto metų medynų prieaugis būna daug didesnis nei neugdytame miške. Tik laiku ir kokybiškai atliekant ugdymo kirtimus, įmanoma išauginti našius, medžių ligoms bei kenkėjams atsparius medynus“, – pabrėžia jis.