Žvejų teigimu, Nevėžio mariose yra daug žuvies, tačiau ją sunku pagauti. Ne vienas yra pasakęs, kad marios yra labai įnoringos. Nepaisant to, ten sugaunama didelių lydekų, lynų, karpių, salačių, karšių, netgi vėgėlių. Dabar žvejų malonumui ir džiaugsmui dar įleista šeši tūkstančiai paprastųjų ir veidrodinių karpiukų. Tikėtina, kad po kelerių metų jie taps puikiais laimikiais ir pradžiugins ne vieną žveją.
Mažai vandenų
Be „Panevėžio balso“ korespondentų, išleidžiant žuvis į užtvanką dalyvavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento direktorius Arvydas Kriaučiūnas ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto aplinkos apsaugos agentūros viršininko pavaduotojas Alfredas Breivė. Pastarasis sakė, kad įžuvinimas vykdomas pagal žemės ūkio ministro įsakymą dėl žuvų ir vėžių įveisimo niekam neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Ypač neturtingame vandenų Panevėžyje ir rajone neišnuomota yra tik Nevėžio užtvanka. Kitais vandens telkiniais bei jų įžuvinimu rūpinasi Medžiotojų ir žvejų draugija arba jų savininkai.
Smulkmės nelies?
Iš Prienų rajone esančio Šilavoto karpinių žuvų veislyno karpiukai buvo vežami trijuose specialiuose 1,4 kubinio metro talpos konteineriuose. Pasak juos atvežusių vyrų, 6 tūkstančiai metinukų karpių svėrė 240 kilogramų. Vidutiniškas vieno karpiuko svoris – 40 gramų. Galbūt todėl, kad žuvys jautėsi erdviai, jos kelionėje beveik nenukentėjo.
A.Breivė vylėsi, kad, skirtingai ne pernai, panevėžiečiai nepuls gaudyti nespėjusių naujoje vietoje apsiprasti mažų karpiukų, o palauks, kol jie taps solidžiomis žuvimis. Pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet marių vanduo dar šaltas, todėl žuvys yra vangios ir maitinasi labai nenoriai. Todėl pavojus patekti ant kabliuko yra mažesnis.