Klaipėdos universiteto mokslininkas-fotografas Tomas Ruginis, kuris ir užfiksavo neįprastą sraigę, sako, kad joje esantis parazitas yra siurbikė (plokščioji kirmėlė). Jos turi itin sudėtingą gyvenimo ciklą ir sraigės joms reikalingos kaip tarpininkės. Iš paukščio parazitas patenka į sraigės organizmą, o vėliau iš sraigės – atgal į paukštį.
„Šią siurbikę galima vadinti paukščių siurbike. Ji gyvena paukščių virškinimo sistemoje. Su sparnuočių išmatomis jos kiaušinėliai patenka į aplinką. Šie parazitai būdingi varnėnams, kielėms, kikiliams, taip pat geniams ir kai kuriems kitiems paukščiams. Kadangi sraigių mitybos būdas yra gramdyti viską nuo paviršių, siurbikių kiaušinėliai patenka į jų organizmą. Tada išsivysto lervos, kurios migruoja į sraigių čiuopiklius ir ten pulsuoja, kad taptų gerai pastebimos“, – pasakoja jis.
Sraigė, kurioje apsigyvena šis parazitas, savo elgesio nekontroliuoja. Jeigu sraigė natūralioje aplinkoje stengiasi būti pavėsyje ar šešėlyje, kur jos nemato paukščiai, šis parazitas, pažeidęs sraigės šviesos suvokimą, skatina ją keliauti į geriau matomą vietą, kad ji būtų sulesta.
„Gamtoje egzistuoja mimikrija, tai yra reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą, jį imituoja. Pavyzdžiui, pulsuojantys sraigės čiuopikliai primena kirmėlę ar vikšrą, kuris gali sudominti paukštį. Kai paukštis praryja tokią sraigę, lerva apsigyvena jo žarnyne ir išsivysto iki suaugėlio. Kai mokslininkai tyrinėja tokius atvejus, jie tas siurbikes gali išimti ir sraigės čiuopikliai gali atsistatyti“, – pasakojo T. Ruginis.
Pamačius tokią sraigę, sako mokslininkas, nieko daryti nereikia. Tai natūralūs gamtos procesai.