Viename iš vaizdų matyti driežas, vadinamas „Jėzaus“ pravarde. Jis paprastai gyvena palei upes, tekančias per atogrąžų miškus, minta smulkiais vabzdžiais.
Jam reikia kasdien pasišildyti saulėje, o tai padidina tikimybę būti sugautam plėšrūnų, pavyzdžiui, didelių paukščių, kurie atakuoja iš oro, ar džiunglėse gyvenančių plėšrių kačių.
Todėl šie driežai išvystė išskirtinį pabėgimo mechanizmą. Jie puola vandens link ir tuomet jį perbėga. Taip jie užsidirbo „Jėzaus“ pravardę.
Kaip konkrečiai jie tai daro, atskleidžiama sulėtintoje, didelės rezoliucijos juostoje, kurioje per sekundę telpa 2 tūkst. kadrų.
„Todėl, kad bėga taip greitai, jų kojoms atsimušus į vandenį atsiranda burbulas, nuo kurio jie atsispiria prieš jam subliūkštant“, – sakė Simonas Blakeney`is, kuris padėjo juostą režisuoti.
Kitas driežiukas, kurio ilgis siekia nuo 2 iki 4 centimetrų, anot tyrėjų, ir baloje jaustųsi kaip ežere, be to, net ir vienas lietaus lašelis galėtų sujaukti jo bėgimą suardęs vandens paviršiaus įtampą, tad jis plūduriuoja paviršiuje it čiuožėjas.