Medžiotojas pasakoja, kad žvėris pasirodė apie pusė dešimtos vakaro. Tuo metu vyko stirninų medžioklė ir, panašu, vilkė taip pat laukė vieno iš jų. Vis dėlto stirninas ją pastebėjo, sulojo ir pabėgo, todėl ši liko nieko nepešusi.
D. Staponkus teigia, kad vilkė jo visai neišsigando – tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į jį, o po to jų keliai išsiskyrė.