Gyvena dvi rūšys
Gamtininkas Gerardas Paškevičius pasakoja, kad tritonai yra varliagyviai, kurie savo išvaizda primena driežus ir dėl to dažnai yra painiojami su šiais gyvūnais.
Anot jo, Lietuvoje aptinkamos 2 tritonų rūšys: labai dažnai galima sutikti paprastąjį tritoną (kaip ir nutiko šiuo atveju), o kur kas rečiau – saugomą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą skiauterėtąjį tritoną.
„Tritonai šiltojo sezono metu gyvena netoli vandens telkinių ir pačiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai tai būna seklios, gerai saulės įšildomos kūdros, ežerų pakrantės, nesraunių upių ir upelių slėniai. Jie mėgsta miškų, laukų ir urbanizuotų teritorijų mažus ir seklius, bet švarius vandens telkinius: kūdras, senus šulinius, daubas, karjerus.
Žiemoti tritonai gali patraukti toliau nuo vandens telkinių. Taip jie nuo rudens pabaigos iki pavasario kartais aptinkami žmonių rūsiuose, sandėliukuose, garažuose ir pan. Neretai nelaimėliai patenka į tokias vietas, iš kurių pavasarį negali ištrūkti ir būna pasmerkti žūčiai.
Natūraliai tritonai turėtų žiemoti pūvančių medžių ertmėse, akmenų krūvos plyšiuose, tarp medžių šaknų ir t.t. Tritonai vandens telkinyje dažniausiai minta jo dugne gyvenančia gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis, o sausumoje – smulkiais bestuburiais, pavyzdžiui, voragyviais, musėmis ir visu kitu, ką tik gali sučiupti ir praryti“, – pasakoja herpetologas ir priduria, kad tritonai yra plėšrūs gyvūnai ir kitaip nei, pavyzdžiui, graužikai, neėda žiemai žmonių rūsiuose sudėtų daržovių.
Anot jo, kiekvieno tritono pilvelio raštas – unikalus: „Visai kaip žmogaus pirštų antspaudai ar šuniukų nosies veidrodėlis. Būtent pagal pilvelio raštus galima išskirti skirtingus, tos pačios rūšies, tritonų individus. Na, o skiauterėtasis tritonas (kaip kažkada rašėm) turi gerokai stambesnę kaukolę, dažniausiai, tamsios spalvos su aiškiai išreikšta karpota oda. Taip šias rūšis galima ir atskirti. Žmonėms tritonai pavojaus nekelia ir įkąsti negali.“
Žiemą panyra į sąstingį
Tritonai jau pradėjo žiemojimą, tikina pašnekovas: „Kadangi dabar jau yra lapkričio 21 diena, žiemojimas jau prasidėjęs. Jie žiemoja pliusinėje temperatūroje, jiems ideali – 4 laipsniai šilumos.
Roplių ir varliagyvių žiemojimas vadinamas sąstingiu. Tai terminas, kuris apibūdina jų žiemos hibernaciją. Tačiau net pasinėrę į sąstingį jie gali būti judrūs, per tą laikotarpį iki pavasario jie gali atsigerti ar kažką suėsti. Vis dėlto dažniausiai jie būna aktyvūs minimaliai, taip taupo savo energiją, kurios reikia per žiemą.“
Geriausia juo palikti ten, kur jie yra rasti, jokiu būdu nenešti į lauką ir, svarbiausia, nešildyti, tikina G. Paškevičius:
„Jeigu tritonai būtų atnešti į kambario temperatūrą, kuri yra maždaug 22 laipsniai, jie labai suaktyvės, suaktyvės jų virškinimas, jie sudegins labai daug kalorijų (energijos), o ją sudeginus, gyvūnai bandys keliaut į sąstingį ir jiems bus labai sunku tai padaryti, kai kurie gali neišgyventi. Perkelti žiemojančius gyvūnus galima tik išimtiniu atveju – vyks statybos, kažką griausit, apšiltinsit, darysit koncertą ar kt.“
Žmogaus pagalbos tritonams gali prireikti pavasarį. Tuomet baigiasi jų sąstingis ir jei gyvūnai neturi galimybės išlipti iš rūsio, gamtininkas sako, kad juos tikrai reikia nunešti prie vandens telkinio. Tik tą geriau daryti sutemus, kad paukščiai jų nesugaudytų. Į patį vandenį jis siūlo gyvūnų nepaleisti, geriau palikti prie vandens radus kokį nuvirtusį medį ar šakų krūvą.
Jis primena, kad gyvūnų negalima imti sausomis rankomis – jos turėtų būti šlapios: „Ant mūsų rankų yra druskos ir naudojamos parfumerijos, kremų likučių, kurie gali būti labai pavojingi šiems gyvūnams.“