„Apie septintą valandą vakaro kartu su žmona nusprendėme pasivažinėti dviračiais Neries regioninio parko takeliais ir prie ežero Dumbliukas sutikome lapę, kuri visiškai nebijo žmogaus“, - laiške redakcijai rašė Andžėjus, pridėjęs, kad ji tokia drąsi, jog galėtum parsivesti namo.
Redakcijai atsiųstoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad lapė prieina labai arti žmonių, ji nusiteikusi žaismingai.
Paprašytas pakomentuoti situaciją gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad skaitytojas susidūrė su suaugusia lape: „Tai – suaugusi, mažiausiai vienų metų amžiaus lapė. Taip galima teigti, nes jos uodegos galas yra labai ryškiai baltas. Amžiaus žinojimas padeda daugiau suprasti apie žvėrį ir jo įpročius, nes paprastai gana jaukūs būna tik pirmamečiai jaunikliai.“
Vis dėlto gamtininkas ramino, kad šios lapės bijoti nereikia. Jo teigimu, nepanašu, kad ji sirgtų pasiutlige. „Ši suaugusi lapė tikrai niekuo neserga - jos kailis lygus, ji nešlubuoja, yra žvitri. Jos gerą būklę ypač gerai atspindi žvilgsnis, kuriuo ji „skenuoja“ žmogų. Jeigu iš žmogaus pusės būtų nors kokia agresija, lapė per keletą akimirkų pradingtų už kalvos“, - kalbėjo S. Paltanvičius.
Kaip jis pastebėjo, lapė tokia drąsi greičiausiai dėl to, kad įprato tiek prie žmonių, tiek prie jų palikto maisto: „Tokią ją pavertė žmonių paliekamas maistas. Kadangi žmonės jai nelinkėjo nieko blogo, ji priprato ateiti kuo arčiau. Tačiau net ir tikėdamasi maisto, lapė visada stebi žmones. Ar tai unikalu, neįprasta? Ne, lapės tokiomis tampa dažnai, jų pasitaiko kurortinėse, žmonių lankomose vietovėse. Deja, tokie įpročiai tampa jų žūties priežastimi, nes žmonės nė visi geranoriški. Prieraišios lapės apkaltinamos agresija ir sunaikinamos arba žūsta po automobilių ratais. Pavasarį tokių jaukių lapių jau nebūna stebima.“