Nyksta keliasdešimt metų mus gelbėjusios „gyvosios fosilijos“

Jeigu esate vartoję vaistų ar operacijos metu jums buvo įtaisytas implantas, mintyse padėkokite kardauodegiams. Šie neišvaizdūs nariuotakojai išliko nepakitę gerus 445 mln. metų, tačiau be jų modernioji medicina neegzistuotų. Kiekvienas naujas vaistas, implantas ir protezas yra testuojami naudojant ekstraktą, pagamintą iš pilkšvai melsvo kardauodegių kraujo, rašo huffingtonpost.com.

Savo kūno forma pasagą primenantys atlantiniai kardauodegiai (lot. Limulus polyphemus) turi labai primityvią imuninę sistemą, todėl su infekcijomis kovoja pasitelkdami specialų junginį, esantį jų kraujyje, vadinamąjį Limulus amebocitų lizatą (LAL). Ši medžiaga jungiasi su grybeliais, virusais ir bakterijų toksinais ir sudaro krešulį, taip apsaugodama gyvūnus nuo infekcijos.

Dėl šios savybės šis junginys yra naudojamas atliekant LAL testą, kuris visame pasaulyje taikomas nustatant bakterinį užterštumą. Medžiaga gali aptikti pačias mažiausias toksinų koncentracijas. Jeigu tirpalas yra užterštas, LAL reaguodamas paverčia jį į drebučius.

Vienas litras kraujo – 15 tūkst. dolerių

Kadangi kiekvienam vaistui turi būti atliekamas LAL testas, farmacijos pramonei reikia didžiulių kiekių kardauodegių kraujo. Skaičiuojama, jog šių gyvių kraujo produktų pasaulinės rinkos vertė viršija 200 mln. dolerių (apie 500 mln. litų). 

Specialiai vaistų testavimui veisti kardauodegius yra sudėtinga, nes per ilgesnį laikotarpį jų kraujo kokybė suprastėja. Todėl paprastai yra gaudomi laukiniai gyvūnai: jiems nuleidžiamas kraujas, o po procedūros jie tiesiog paleidžiami atgal į vandenyną. Vien 2012 m. biomedicinos reikmėms buvo sugauti daugiau nei 610 tūkst. kardauodegių.

Šie nariuotakojai gyvena ant jūros dugno netoli kranto, bet atplaukia į seklesnius pakrantės vandenis poruotis. Būtent tuomet juos gaudytojai ir surenka. Atgabenus laimikį į laboratoriją yra praduriamas aplink kardauodegio širdį esantis audinys ir nuleidžiama apie 30 proc. gyvūno kraujo. Vieno litro kraujo kaina gali siekti ir 15 tūkst. dolerių (apie 37 tūkst. litų).

Christopheris Chabotas

Gyvūno elgesys bent kuriam laikui pakis, jis nebenorės poruotis ir neršti.

Po procedūros gyvūnai yra grąžinami atgal į jūrą toliau nuo vietos, kur buvo surinkti. Taip siekiama išvengti pakartotinio kraujo nuleidimo. Kardauodegio organizme kraujo tūris atsikuria per maždaug savaitę, bet pasiekti normalų kraujo ląstelių kiekį užtrunka 2-3 mėnesius. Pasak mokslinių tyrimų, nuo 10 iki 30 proc. visų kardauodegių, kuriems buvo nuleistas kraujas, žūsta. 

Nuleidus kraują gyvūnai lėtesni, nesuspėja neršti

Nors kardauodegiai nelaikomi reta ir nykstančia rūšimi, jų populiacija Šiaurės rytų JAV pakrantėje, kur daugiausiai šių gyvūnų ir surenkama, nuo 2004 m. mažėja. Anot keleto tyrimų, dėl to gali būti kalta ir klimato kaita, tačiau mokslininkai mano, kad gyvūnų rinkimas biomedicinos reikmėms neigiamai veikia jau ir taip pažeidžiamą jų populiaciją. Vis mažiau gyvūnų atplaukia į įprastines neršto vietas.

„Galvojame, jog nuleidus nemažą dalį kraujo ir gyvūną gabenant dvi, tris dienas iš vienos vietos į kitą pačiame veisimosi sezono įkarštyje, neigiamas poveikis yra neišvengiamas. Gyvūno elgesys bent kuriam laikui pakis, jis nebenorės poruotis ir neršti“, - sakė „Plymouth State“ universiteto profesorius Christopheris Chabotas. 

Naujojo Hempšyro ir „Plymouth State“ universitetų mokslininkai tyrė kardauodegius ir nustatė, jog gyvūnai, kuriems buvo nuleistas kraujas, yra mieguistesni ir vangiau reaguoja į potvynius. O nuo pastarųjų priklauso neršto laikas ir ar pavyks pasiekti pakrantę.

Tyrėjai surinko 56 kardauodegių pateles ir pritaisė joms siųstuvus, kurie leido sekti gyvūnų judėjimą. Nustačius, kaip įprastai gyvūnai juda ir elgiasi vandenyje, mokslininkai juos vėl pagavo ir atkartojo įprastą kraujo nuleidimo procedūrą. 

Buvo nustatyta, jog nuleidus kraują kardauodegiai buvo lėtesni. Jų kraujo kokybė taip pat suprastėjo, tikėtina, jog dėl to gyvūnai gali lengviau pasigauti infekcijas. 18 proc. tirtų kardauodegių nugaišo.

„Dvi savaites po sugavimo ir kraujo nuleidimo gyvūnai elgėsi kitaip nei jiems įprasta, - sakė profesorius C. Chabotas. - Dauginimosi sezonas trunka vos keturias savaites. Jeigu gyvūnai yra pagaunami ir vėliau grąžinami į vandenyną, gali būti, kad jie veistis ir nesuspėja.“ 

Norint tiksliai atsakyti į klausimą, kokį poveikį kardauodegių populiacijoms turi jų rinkimas biomedicinos reikmėms, reikia daugiau tyrimų. Šiuo metu taip pat yra bandoma sukurti sintetinį kardauodegio kraujo pakaitalą.

Tačiau iki kol ši medžiaga bus veiksminga, „gyvųjų fosilijų“ kardauodegių kraujas ir toliau bus renkamas.