GRYNAS.lt jau seniau yra rašęs apie Kaune pastebėtus sakalus keleivius. Šilainių rajono gyventojai kurį laiką matė padangėje skrajojančius neregėtus paukščius.
Jau tada ornitologai nustatė, kad mieste apsigyveno į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta sakalų keleivių pora.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis tuomet sulaukė ne vieno kauniečio skambučio. Žmonės pasakojo matantys įdomius paukščius.
Ornitologas keletą dienų stebėjo Šilainių rajono padangę ir patvirtino, kad mieste apsistojo Lietuvoje jau 20 metų neperintys sakalai keleiviai. Sparnuočiai greičiausiai įsikūrė ant kurio nors aukšto pastato stogo.
O štai šiais metais žmonės šiuos paukščius teigė pastebėję Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kėdainiuose. Kaip galima tai paaiškinti?
Ornitologai tuo visai nesistebi. Jie ir patys gauna nemažai tokio pobūdžio pranešimų. Kaip aiškino gamtininkai, anksčiau šie plėšrūs paukščiai gyvendavo Lietuvos giriose. Plečiantis miestams sakalai keleiviai ėmė gyventi aukštuose pastatuose – bažnyčių bokštuose, ant kaminų. Jie užimdavo susuktus kranklių, suopių lizdus ir perėdavo jauniklius.
Prie to, kad sakalai keleiviai keliasi į miestus, nemažai prisidėjome ir mes, žmonės. Dėl vykstančios urbanizacijos mažėja jų buveinių, todėl šie paukščiai keliasi į miestus. Tačiau skųstis dėl to nereikėtų. Verčiau priešingai - galime pasidžiaugti gražių plėšrių paukščių draugija.
Retas žmogus turi galimybę savo akimis pamatyti sakalą keleivį. Priežastis paprasta – šie paukščiai – nykstanti rūšis. Sakalas keleivis laikytinas saugotinu gyvūnu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Į mūsų šalies Raudonąją knygą jis įrašytas dar 1976 metais. Ši dažnai migruojanti sparnuočių rūšis globojama Berno ir Bonos konvencijų.
Natūralioje aplinkoje gyvenantis sparnuotis dažniausiai renkasi plačias aukštapelkes, pušynus, mišrius spygliuočių miškus, kalnus, vietas, esančias arčiau vandens. Lietuvoje sakalas keleivis yra retas svečias, peri atsitiktinai, dažniausiai įsikuria lizdavietėse, esančiose senuose medynuose. XX amžiuje šio paukščio lizdai aptikti netoli Vievio, Anykščių ežero apylinkėse, Prienų rajone, stebėti Vakarų Lietuvoje, Švenčionių rajone, Žuvinto rezervate. Šiuo metu mūsų šalyje peri tik pavienės poros. Lietuvoje daugiau paukščių aptinkama jų migracijos laikotarpiu.
Pagrindinės sakalo keleivio populiacijos mažėjimo priežastys – persekiojimas ir perėjimo trikdymas. Dėl šių priežasčių Europoje vykdomos šio paukščio veisimo ir paleidimo į laisvę programos, kurios pamažu padeda atstatyti šių unikalių sparnuočių kiekį.