Mūsų šalyje pirmasis šiuos sparnuočius Žuvinte aptiko garsusis gamtininkas Tadas Ivanauskas (1925). Rūšis rasta perinti Nemuno deltoje, Kuršių mariose, Žuvinto, Metelio, Dusios ir kitų ežerų pakrantėse, Elektrėnų ir Kauno marių nendrynuose, taip pat keliuose šalies žuvininkystės tvenkiniuose. Manoma, kad dabartinę šalies populiaciją gali sudaryti nuo 100 iki 600 šių sparnuočių porų.
Šie sparnuočiai priskiriami žvirblinių paukščių būriui. Yra itin greiti ir judrūs. Rūšies atstovai nedideli, kiek mažesni už mums labiau pažįstamas didžiąsias zyles. Dėl unikalaus apdaro jų beveik neįmanoma sumaišyti su kuo nors kitu. Kūnas rusvai rudas, turintis oranžinio atspalvio. Krūtinė balta. Sparnai apvalūs, nedideli, margi (juodos ir baltos plunksnelės). Patelės daug blankesnės už patinėlius, turi pilkšvos spalvos plotelius gerklinėje srityje. Vyriškosios lyties atstovai ryškesni, pasidabinę ilgomis „žandenomis“ – turi juodas, žemyn nuo akių besitęsiančias dėmes. Skiriasi ir snapų spalvos, patelės – blankesnis, pilkšvai rudas, patinėlio beveik raudonas.
Ūsuotosioms zylėms patinka saugūs, nendrėmis apaugę krantai. Minta įvairiais vabzdžiais, voragyviais. Šaltuoju metų laiku (dažniausiai žiemą) šių paukščių racioną sudaro sėklos.
Ūsuotosios zylės– artimosios migrantės, didžioji jų dalis žiemoja Lietuvoje. Pavasarį lizdus suka vandens telkinių pakrantėse, nendrynuose ant žemės ar kokio kupsto. Patelė sudeda nuo 4 iki 8 gelsvai baltų kiaušinių, kuriuos peri kiek mažiau nei pusę mėnesio (10– 12 dienų). Praėjus kelioms savaitėms nuo išsiritimo jaunikliai palieka lizdą dar nemokėdami skraidyti. Pradžioje visi paukščiukai panašūs, blankiai rusvos spalvos. Ne veisimosi sezono metu ūsuotosios zylės laikosi būreliais, miega susispietusios ir susiglaudusios, kartu klajoja.
Didžiausią grėsmę šiai unikaliai rūšiai kelia nendrynų gaisrai ir jų išpjovimas, per didelis vandens lygio svyravimas (išplaunami ir sunaikinami lizdai). Norint išsaugoti ūsuotąsias zyles, svarbu riboti pakrantėse augančių švendrų ir kitų augalų pjovimą, užsiimti gaisrų prevencija, tinkamu plėšrūnų populiacijos reguliavimu.
Į Lietuvos raudonąją knygą šios zylės įrašytos dar 1976 metais. Paukščiai globojami Berno konvencijos.