„Kai orangutanų jaunikliai patenka pas mus, pirmiausia stengiamės jiems sukurti kuo autentiškesnę aplinką – būtent todėl ir įkūrėme mokyklą miške. Orangutanai čia praleidžia visą dieną, vėliau, kai jau išmoksta susisukti gūžtą, leidžiame čia pasilikti ir per naktį. Pagrindinis mūsų tikslas – parodyti jaunikliams, kaip jie gyvens, kai bus paleisti į laisvę, juos pratiname juos pamažu. Tik tuomet, kai esame tikri, kad mažyliai išmoko visko, kas būtina, paleidžiame juos į laisvę“, – apie centro veiklą pasakojo projekto vadovė Karmele Llano Sanchez.
Šiuo metu pagalbos centre gyvena 102 orangutanai, bet specialią mokyklą lanko ne visi. Kai kurie išgelbėti jaunikliai buvo sužeisti per stipriai, tad net ir po ilgo gydymo gyventi laisvėje jau niekada negalės.
Ši, dažniausiai Pietryčių Azijoje randama beždžionių rūšis sparčiai nyksta ir labiausiai prie to prisideda žmonės – brakonieriavimas ir gaisrai miškuose pastaraisiais metais orangutanų skaičių sumažino iki pavojingos ribos.
Pernai pavyko išgelbėti apie šimtą orangutanų, tačiau gelbėjimo centro vadovė tikina, kad tokiu būdu nepavyks sustabdyti nykimo. Pirmiausia reikia galvoti, kaip sumažinti gaisrų miškuose skaičių.
„Pernai gaisrai Ketapange buvo nesustabdomi, o jų padaryta žala – milžiniška. Labai apmaudu, kad dažniausiai gaisrus sukelia žmonės, kurie išdegusius žemės plotus vėliau paverčia dirbama žeme. Kol neišspręsime šios problemos, neverta net kalbėti apie orangutanų išsaugojimą – pastangos vis tiek bus bevertės“, – teigė K. L. Sanchez.
Skaičiuojama, kad vien 1997 metais per pusę metų trukusius gaisrus Borneo saloje žuvo daugiau nei 8 000 orangutanų.