Jų teigimu, į kormoranų likimą sprendusią komisiją, nebuvo pakviesti rūšį ir jos aplinką tyrinėjantys mokslininkai ar ilgamečius stebėjimus vykdantys gamtininkai, Aplinkos ministerija priėmė nuosprendį rūšiai nesigilindama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, nesiklausdama nei mokslininkų, nei nevyriausybinių organizacijų, nei gamtininkų, jau daugelį metų tyrinėjančių šiuos paukščius bei vykdančių perinčios populiacijos monitoringą, nuomonės.
„Dėl populiarumo? Bet ar įmanoma ES šalyje vardan populizmo naikinti rūšis?, - piktinasi ornitologų draugijos atstovai. - Paukščius, kurie peri vos keliose Lietuvos vietose, o pagal populiacijos gausą mūsų šalyje yra viename lygmenyje su stambiais miško paukščiais ar net retesni už kai kurias jų. Aplinkos ministerijos oficialūs pasisakymai žiniasklaidos priemonėse dėl didžiųjų kormoranų naikinimo, svarstant net apie jų šaudymo galimybę, sukėlė šoką šalies ornitologams, todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kreipiasi į visuomenę ir valdininkus nedelsiant sustabdyti tokių planų įgyvendinimą.“
Draugijos atstovai taip pat pateikia keturis mitus apie šiuos Kuršių nerijoje gausiausiai įsikūrusius paukščius:
Tiek aplinkosaugos pareigūnai, tiek suinteresuotos pusės – žvejai, savivaldos institucijų atstovai, miškininkai, ar net kai kurie gamtininkai viešuose pasisakymuose teigia, jog didysis kormoranas yra svetimžemė Lietuvai paukščių rūšis, kurios įsikūrimas šalyje nepageidaujamas, nes ji naikina vietines ekosistemas. Deja, tai visuomenę klaidinanti informacija, kurios dėka bandoma šiuos paukščius paskelbti „niekadėjais atėjūnais“.
Iš tikro, remiantis rašytiniais šaltiniais, didieji kormoranai ties Juodkrante perėjo jau 18 amžiaus pradžioje. Nors ir persekiojami žmogaus ir keisdami kolonijos vietas, jie išsilaikė iki 19 a. antros pusės, kuomet, atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti koloniją ties Juodkrante. Toks pat likimas ištiko ir kitas kolonijas – 1885 m. panašią koloniją pamaryje, XIX a. 70-taisiais metais įsikūrusią Jūros miške ties Ragaine, ir kitas.
2. Mitas, kad rūšis nuolat gausėja ir plinta.
Tiek suinteresuoti asmenys, tiek, deja, aplinkosaugos institucijos deklaruoja, kad tai sparčiai gausėjanti bei plintanti rūšis, kas yra netiesa. Realiai, rūšies plitimas pasibaigė maždaug prieš dešimt metų, kuomet didžiojo kormorano kolonijų skaičius buvo didžiausias. Vėliau jos sunyko (ar buvo žmogaus sunaikintos) Stervo ežere, prie Krokų Lankos, prie Arnionių žuvininkystės tvenkinių, viena iš dviejų kolonijų Drūkšių ežero pakrantėje. Taigi, šiuo metu liko tik šešios žinomos kolonijos, vietoje buvusių dešimties.
Kalbant apie gausą, visose dabartinėse kolonijose, ji yra ženkliai sumažėjusi, o dvejose likę vos po keliasdešimt porų, t.y. jos yra ant išnykimo ribos. Iki šiol taikytos gausos reguliavimo priemonės ir apimtys tikrai užtikrino perinčios populiacijos stabilizavimą, todėl visiškai nesuprantamas ir niekaip nepateisinamas Aplinkos ministerijos siekis stipriai mažinti perinčios populiacijos gausumą.
Klaidingą įspūdį dėl didžiojo kormorano populiacijos gausos sudaro daug kur šalyje sutinkami neperintys paukščiai. Dažniausiai tai jauni individai, o žiedavimo duomenys rodo, jog vasaros antroje pusėje ežeruose ir tvenkiniuose masiškai pasirodo ne Lietuvoje, o Estijoje ir Skandinavijos šalyse perintys paukščiai. Taigi, Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų naikinimas neturės visiškai jokio poveikio jų gausai šalies vandens telkiniuose vasaros mėnesiais.
3. Mitas, kad dėl kormoranų nyksta žuvų ištekliai.
Nors ir stebimi metiniai svyravimai, tačiau bendri rodikliai išlieka panašūs, o atskirų žuvų, pavyzdžiui perpelių, atveju, per kormoranų įsikūrimo Kuršių marių pakrantėje laikotarpį, ištekliai ne tik atsikūrė, bet ir žymiai išaugo. Taigi, apie kokį didžiulį neigiamą poveikį verslinių žuvų populiacijoms galime kalbėti?
O jei ir būtų stebimas jų mažėjimas, kodėl visa kaltė suverčiama kormoranams, o ne vandenų taršos augimui, Klaipėdos uosto įtakai Kuršių marių ekosistemai ar nelegaliai žvejybai, kurios mastai yra pakankamai dideli, kad darytų reikšmingą poveikį marių žuvų populiacijoms?
Be to, didieji kormoranai sulesa tikrai mažiau marių žuvies nei kitos paukščių rūšys – kragai, nardančios antys, dančiasnapiai, garniai ir kitos. Nejau ir jas pradėsime naikinti, nors jos mariose maitinasi nuo žymiai ankstesnių laikų, nei žmogus pradėjo verslinę žvejyba šiuose vandenyse, o žuvies būdavo daug daugiau.
4. Mitas, kad kormoranai stipriai naikina miškus.
Kormoranai buvo viešai paskelbti Lietuvos miškų naikintojais. Tačiau jei paimtume visų kormoranų kolonijų plotą, kartu prijungiant ir masinio poilsio vietas, bei priimant peršamą prielaidą, kad šiose vietose miškas bus visiškai sunaikintas, plotas būtų ne didesnis nei dviejų bebrų šeimų patvenktas ir nudžiūvęs medynas.
Arba kelios žmogaus plynai iškirstos miško biržės. Taigi, apie kokį reikšmingą miškų sunaikinimo poveikį kalbame?
Galiausiai, kodėl reikia saugoti Nemuno priešakinės deltos rezervate esančios Briedžių arba Šv. Elenos salos juodalksnynus. Juk rezervatai tam ir reikalingi, kad juose vyktų natūralūs gamtiniai procesai, o dar visai neseniai ji buvo atvira, be medžių, nes kuršiai čia ruošdavosi šieną žiemai ir plukdydavo į Kuršių nerijos kaimelius. Taigi, gal kormoranai atkurs atvirą šios salos kraštovaizdį be brangiai kainuojančių gamtotvarkos darbų?
Galiausiai nudžiūvusių medžių vietoje kormoranų kolonijose suveši tankus pomiškis, kuriame vyrauja jau derlingą dirvožemį mėgstančios lapuočių medžių rūšys, tarp jų ir ąžuolai.
Nauda, kurios niekas nemato
Greta kormoranų kolonijų įsikuria jūriniai ereliai, kurie savo jauniklius maitina lengvai pasiekiamu ir greta esančiu grobiu – kormoranų jaunikliais. Be to, didieji kormoranai yra vieni iš sparčiai mariose ir Baltijos pajūryje plintančios invazinės žuvies – grundalo rubuilio, kuris naikina vietines seklių vandenų ekosistemas, naikintojų.
Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje vykdyti tyrimai rodo, kad kormoranai puikiai sugeba jas pasigauti, tuo pačiu reguliuodami jų gausą ir stabdydami plitimą bei mažindami daromą neigiamą poveikį. Galiausiai, nederlingų pušynų vietose įsikūrusių kormoranų kolonijose, nudžiūvus augusioms pušims, čia formuojasi biologinei įvairovei vertingesni lapuočių medynai ar net ąžuolynai.
Planai
Kadangi LOD kategoriškai nesutinka su dabartiniu Aplinkos ministerijos sprendimų drastiškais mastais ir priemonėmis naikinti perinčius didžiuosius kormoranus, ji sieks, kad būtų peržiūrėtas rūšies gausos reguliavimo planas, svarstymuose dalyvaujant tiek mokslo institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Taip pat bus siekiama, kad mokslininkai ir gamtininkai būtų įtraukti į Aplinkos ministro minėtos komisijos sudėtį, kad jos priimami sprendimai būtų pagrįsti mokslinių tyrimų ir vykdomos stebėsenos rezultatais, kartu neužmirštant ir bendrų ekologinių principų bei elementarios gamtinės etikos.
Jei valdininkai manys, jog šiuo metu atliktų tyrimų nepakanka, ornitologai sieks naujų, tikslinių tyrimų planavimo.