Kaip trečiadienį skelbia Aplinkos ministerija, Lietuvai priklausančiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas.
„Itin daug jūros paukščių ties Lietuvos krantais susirenka šaltomis, atšiauriomis žiemomis, nes jie masiškai pasitraukia iš užšąlančios Rygos įlankos į pietesnes akvatorijas. Deja, mūsų vandenys ne itin svetingi“, – rašo ministerija.
Analizės duomenimis, bene didžiausią pavojų žiemojantiems paukščiams kelia verslinės žvejybos statomieji tinklai, į kuriuos jie įsipainioja. Dėl to gali žūti, kaip parodė tyrimai, 10–15 proc. šių sparnuočių: nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio.
Kita grėsmė paukščiams – jūros tarša naftos produktais. Itin smarkiai susitepę šiais teršalais, jie gali nuskęsti arba sušalti, nes plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio, o valydamiesi suteptas plunksnas gali ūmiai apsinuodyti. Be to, naftos produktų toksinams pažeidus įvairius organus, sutrumpėja paukščių gyvenimo trukmė.
Įsipainiojimas žvejybos įrankiuose didžiulę grėsmę kelia ir ruoniams, nes gali baigtis žūtimi. Baltijoje gyvena ir veisiasi trys ruonių rūšys: pilkasis, žieduotasis ir rytų Atlanto paprastasis. Mūsų vandenyse daugiausia laiko praleidžia pilkasis.
Kadangi Lietuvoje nėra atliekami šių jūrinių žinduolių moksliniai tyrimai ir stebėsena, apie kritusių ruonių skaičių galima spręsti tik pagal visuomeniniais pagrindais surinktus duomenis. 2012–2017 metais registruota 112 Lietuvos paplūdimiuose dėl įvairių priežasčių kritusių ruonių. 2018 metais šis skaičius siekė 56. Palyginti su 2006–2011 metais, kai rasti 59 kritę ruoniai, bendras kritusių ir paplūdimiuose rastų ruonių skaičius padidėjo beveik du kartus.
Lietuvos jūros rajone dėl intensyvios žvejybos menkėja žuvų populiacijos. Pasak ministerijos, rytinių menkių būklė suprastėjo tiek, kad mūsų jūriniuose vandenyse nuo 2019 metų jas žvejoti draudžiama.
Be to, Baltijos jūros ekosistemai grėsmę kelia nevietinės, iš kitų vandenų atklydusios rūšys. Dažniausiai jos atkeliauja su laivų balastiniais vandenimis ar specialiai įveisiamos ir, gebėdamos greičiau prisitaikyti, užima senbuvių vietą.
Ministerijos teigimu, kai nevietinė rūšis patenka į Baltiją, jos plitimo sustabdyti praktiškai neįmanoma.
Mūsų jūros rajone šiuo metu žinoma 14 nevietinių rūšių: aštuonios vėžiagyvių ir po vieną žuvų, dvigeldžių moliuskų, duobagyvių, daugiašerių, apvaliųjų kirmėlių ir planktoninių dumblių.
Pavyzdžiui, juodažiočiai grundalai, pasak ministerijos, pirmą kartą Lietuvos jūriniuose vandenyse užfiksuoti apie 2000-uosius, o šiuo metu jie yra dominuojanti pagal gausą žuvis, konkuruojanti su vietinėmis žuvimis dėl maisto išteklių ir nerštaviečių.
Kita nerimą kelianti invazinė rūšis – gauruotoji šoniplauka: ėdrus plėšrūnas, galintis maitintis vidutinio dydžio grobiu, įskaitant žuvų ikrus, mailių.
Šioms ir kitoms Baltijos problemoms spręsti skirtas priemones planuojama parengti ir patvirtinti 2022 metų pirmąjį pusmetį. Jos bus įtrauktos į atnaujintą Vandenų srities plėtros programą.