Pastebi pasikeitusius kaštonų lapus
Net ir atėjus rudeniui, lietuviai stengiasi pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais. Tačiau grožėjimąsi spalvotomis medžių alėjomis kartais temdo pavargę kaštonai. GRYNAS.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame jis nerimauja dėl šių medžių klausdamas, ar dar įmanoma išgelbėti kaštonus: mat, jų lapai nudžiūvusiais krašteliais, parudavę. Anot skaitytojo, tokie medžiai nepuošia kraštovaizdžio, todėl jis siūlo pažeistus kaštonus tiesiog nukirsti.
„Aš dažnai einu Vilniaus Goštauto gatve. Čia daug kaštonų, bet visi jie labai prastai atrodo. Labai nudžiūvę, susiraukšlėję jų lapai visą vasarą. Žinau, kad kaštonus visoj Lietuvoj puola kenkėjai. Jų neįmanoma išsaugoti. Bet tie medžiai labai bjauroja gražius mūsų miestus. Nudžiūvę stagarai gražiai neatrodo, su tuo sutiks net didžiausi medžių gynėjai. Man patinka medžiai, bet manau, kad juos reiktų pakeisti į tokias rūšis, kurios atsparios kenkėjams ir gražiai atrodo“, – rašo GRYNAS.lt skaitytojas.
Atkeliavo iš kitų Europos šalių
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis sutinka, kad kaštonus ne tik skaitytojo minėtoje gatvėje, bet ir visoje Lietuvoje, puola kenkėjai, tačiau dėl to medžių kirsti tikrai nereikia – kitąmet ant medžio gali išaugti sveiki, žali lapai, jei juo bus tinkamai pasirūpinta. Mokslininkas pasakoja, kad šis kaštonų priešas vadinamas kaštonine keršakande. Tai – mikrodrugiai, atkeliavę iš kitų Europos šalių.
„Kaštoninės keršakandės yra drugeliai, kurie gyvena ant kaštonų, kartais ir ant klevų. Jie paplitę visoje Europoje, pradedant nuo Makedonijos, 1989 metų, kai po truputį plisdami pasiekė ir Lietuvą po kelių metų. Iš pradžių buvo rasti keli pažeisti medžiai, tačiau bėgant laikui jų vis daugėjo, ir 2005 metais jau visoje Lietuvoje buvo pažeistų kaštonų“, – prisimena P. Ivinskis.
Pasak pašnekovo, sunku užtikrintai pasakyti, kaip šie kenkėjai atkeliavo į Lietuvą, tačiau manoma, kad jie čia buvo atvežti su kroviniais ir transporto priemonėmis iš kitų Europos šalių. P. Ivinskis prisimena, kad pirmą kartą kaštoninės keršakandės buvo pastebėtos Klaipėdos jūrų uoste. Tąkart nuspręsta, kad šis vabzdys Lietuvą pasiekė laivais. Kaštoninių keršakandžių pažeisti medžiai rasti šalia magistralinių kelių, kur vyksta intensyvus įvairaus transporto judėjimas. Tai tik dar labiau patvirtino mokslininkų iškeltą versiją, kad šie kenkėjai į Lietuvą atkeliavo su kroviniais iš kitų Europos šalių.
„Iš pradžių populiacija labai stipriai augo, tačiau pasiekusi tam tikrą individų skaičių, sustojo. Maždaug 2009 metais. Ir dabar populiacija stabili. Nepastebime nei didėjimo, nei labai didelio mažėjimo. Kaštonų pažeidimas tikrai labai didelis. Daugiausiai jų buvo prie kelių, tačiau dabar visur jų yra: ir atokiuose kaimuose, ir vienkiemiuose. Jei auga tose vietose kaštonas – jis pažeistas“, – sako P. Ivinskis.
Lapą pažeidžia lėliukė
Šis kaštonų kenkėjas gerai prisitaikęs ir išplitęs Latvijoje, Suomijoje, Pietų Europoje, kur sąlygos dar geresnės, Vokietijoje, Slovėnijoje, tačiau mažesnė kaštoninių keršakandžių populiacija skaičiuojama Kroatijoje. Anot entomologo P. Ivinskio, Lietuvos klimato sąlygos keršakandėms palankios, o šiltėjantis klimatas ragina jas mūsų šalyje likti toliau.
Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotojas P. Ivinskis kaštoninės keršakandės mėgsta šilumą, todėl kuo anksčiau ateina pavasaris, sušyla orai, tuo anksčiau atsiranda ir šių kenkėjų. Kaštonų lapuose gyvena keršakandžių lervutės, iš kurių, atėjus laikui, išsirita maži drugeliai.
„Pirmoji keršakandžių karta pradeda vystytis (ristis drugeliai) iškart po žiemos, paprastai tai būna birželio pradžioje, tačiau šiemet tai buvo labai anksti, dar gegužės mėnesį. Taip per metus išsivysto kelios kartos“, – skaičiuoja mokslininkas.
Tačiau, anot P. Ivinskio, drugeliais virsta tik dalis lapuose gyvenančių lervučių (vikšrų). Dalis lėliukių lieka medžio lape iki sekančių metų: „Tai vabzdys, prisitaikęs gyventi lapo audiniuose. Tame lape jis vystosi, vikšrai išgraužia įvairios formos dėmes, kurios paruduoja ir apmiršta. Vikšras virsta lėliuke išgraužtoje lapo minoje, pasidaro kokonėlį iš siūlų, kuris saugo nuo mechaninių pažeidimų. Kai lapas „išminuotas“ keliolikos vikšrų, jis paruduoja, susiraito. Šiemet, daugelyje vietų kaštonų lapai smarkiai parudavę. Medis nuo drugių pažaidų nežūva. Kaštonus pažeidžia grybinės, bakterinės ligos, nuo kurių medis skursta ir po kelių-keliolikos metų žūsta.“
Priemonės naikinimui – brangios
Nors, kaip teigia P. Ivinskis, medis nuo keršakandžių nežūva, jeigu kaštonas nėra prižiūrimas, šie kenkėjai gali metai iš metų pažeisti medžių lapus. Todėl kitose Europos šalyse, kuriose keršakandės taip pat paplitusios, naudojamos cheminės medžiagos, naikinančios šiuos kenkėjus. Entomologas P. Ivinskis pasakoja, kad yra būdas, kai į medžio kamieną leidžiama cheminė medžiaga, naikinanti keršakandes. Medžiaga vandens indais pasiekia medžio lapus ir sunaikina keršakandes.
„Bet pas mus dar tai, kiek žinau, nenaudojama. Kiek žinau, naudojamas Lenkijoje, tačiau tai yra brangus metodas“, – sako entomologas.
Lietuvoje taip pat kovojama su kaštonų keršakandėmis, tačiau šiek tiek kitais būdais. P. Ivinskis pasakoja apie feromonines gaudykles: „Yra kiti metodai, jie naudojama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, feromoninės gaudyklės. Jų pagrindas yra išteptas klijais ir patinai, užuosdami juos viliojantį kvapą, feromonus, skrenda tiesiai į spąstus, ten prilimpa. Jeigu daug tų gaudyklių, šis būdas tikrai gali būti efektyvus.“
Mokslininkas tęsia, kad šios priemonės veiksmingumas ir efektyvumas buvo įrodytas naikinant keršakandes prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Kauno istorijos muziejaus.
„Bet, kad būtų efektyvu, gaudyklių reikia daug, tačiau jos brangios“, – pabrėžia pašnekovas.
Tačiau pati pigiausia priemonė, gelbėjanti kaštonus nuo keršakandžių – greitas labų sugrėbimas. Taip stabdomas šių kenkėjų plitimas. Taip pat, pasak P. Ivinskio, nereikia nuvertinti ir paties medžio galimybių apsiginti nuo keršakandžių. Šie kenkėjai turi natūralių priešų – kitų gyvų organizmų.
„Medžiams turi būti geros sąlygos augti, nes tuomet jie patys kažkiek kovoja su kenkėjais. Beje, jie turi ir natūralių priešų: paukščių, pavyzdžiui, zylės, kurie nulesa lapus. Be abejo, yra natūralus priešas, kuris parazituoja lervutę – plėviasparniai. Lietuvoje jų yra net trys rūšys, o visoje Europoje – 6“, – pasakoja mokslininkas.
Ketina pirkti feromonines gaudykles
Šie metai – jokia išimtis. Ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje labai ruduoja dėl keršakandžių. GRYNAS.lt pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, kaip miestas kovoja su šiais kenkėjais. Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė pasakoja, kad kol kas naudojama pigiausia priemonė – greitas lapų sugrėbimas.
„Kova su keršakandėmis kainuoja nepigiai. Iki šiolei mes daugiausiai dėmesio skyrėme greitam lapų sugrėbimui ir išvežimui. Kad lapai jokiu būdu nepasiliktų ant grunto per visą žiemą ar net ilgesniam laikui. Juos vežame į dumblo perdirbimo rezervuarus. Tai nėra taip efektyvu, kad daugiau keršakandžių nebebus, tačiau padeda nors kuriam laikui procesą sustabdyti“, – teigia G. Čeponytė.
Anot pašnekovės, visose Vilniaus vietose yra keršakandžių: „Visose Vilniaus vietose, visi Vilniaus miesto kaštonai kenčia nuo keršakandžių. Be abejo, yra ir kitos kaštonų ligos, kurias lemia karšta vasara, drėgmė, blogos augimo sąlygos. Tai taip, kaštonai Vilniuje, ir visoje Lietuvoje vargsta.“
G. Čeponytės teigimu, jau kitais metais savivaldybė planuoja kovoti su keršakandėmis naudojant jau minėtas feromonines priemones. Kadangi jos nėra pigios, anot pašnekovės, pirmiausia norima tvarkyti labiausiai lankomose vietose augančius kaštonus, pavyzdžiui, parkuose. Be to, labai svarbu priemonę taikyti ne vienam kaštonui iš, pavyzdžiui, septynių, augančioje vienoje vietoje, bet visiems kaštonams.