Paaiškino, ką daryti, partrenkus laukinį gyvūną: gali tekti nemažai pavargti

Romantiškas pasivažinėjimas užmiesčio keliu sutemus gali baigtis tragiškai. Kasmet vairuotojų susidūrimai su gyvūnais nusineša tiek pastarųjų, tiek žmonių gyvybių. Vis dėlto, susidūrimas ne visada baigiasi mirtimi. Kol medikai rūpinasi žmonėmis, kas suteikia pagalbą gyvūnams? Gauti tikslų atsakymą sunku net susisiekus su keliomis skirtingomis institucijomos.

Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, – rašoma Pranešimų priėmimo centro atsakyme.

Tačiau patys medžiotojai tokios atsakomybės vengia. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti, – teigia moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė, – Pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas“.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodo, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą.

„Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją“, – teigia ji.

Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, nes dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža.“

Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“

Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz., vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą. Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“

Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Tačiau tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama.

Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras, visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.

Jei susidūrimo nepavyko išvengti, skambinkite 112. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų.
Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite apie tai policiją ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995.

Kiti naudingi kontaktai:

Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams - 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos – gga.lt

Laukinukus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“,[phone],

https://www.facebook.com/laukinelese/

Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g. 64, numeriai 8 (5) 2353 280, 8 663 777 37, puslapis http://bvkklinika.lt, laukinius gyvūnus priima nemokamai.

Ką daryti nutrenkus naminį gyvūną?

Priešingai nei stirną ar kiškį, šunį ar katę nuvežti pas veterinarus galima patiems. Vilniuje visą parą veikia klinikos „Greitoji žirafa“, esanti adresu Žemynos g. 2B (prieš važiuojant paskambinti ([phone], (5) 2705945) ir „Vetpulsas“, esantis Pavilnionių g. 35-41 (naktį skubiu atveju prieš važiuojant skambinti 862081292). Kaune, Technikos g. 39, „Siaurio Šnaucerio“ klinikoje visada yra budintis gydytojas ([phone]). Klaipėdoje budinčio veterinaro numeris 8 604 34947, adresas Žalioji g. 22. Panevėžyje skubiu atveju skambinti 861411369, Rožių g. 39A.

Už negyvų naminių gyvūnų surinkimą nuo kelio ir pagalbą sužeistiems (darbo valandomis) Vilniuje atsakinga „Grinda“, telefono numeris – 1355. Kauną, Kauno rajoną, Jurbarką, Kaišiadoris, Kėdainius, Širvintas, Trakus, Alytaus miestą ir rajoną, Šalčininkus, Varėną, Ignaliną, Klaipėdos miestą ir rajoną, Neringą, Šilutę, Kretingą, Palangą, Plungę ir Rietavą aptarnauja „Nuaras“.

Taip pat galima bandyti skambinti prieglaudoms, tačiau jos nėra įsipareigojusios atsiliepti visą parą.

Reikia paminėti, kad, yra savivaldybių, kur atsakingos tarnybos paprasčiausiai nėra, arba ji dirba ribotomis valandomis. Tokiu atveju būtų galima skambinti privačiam budinčiam veterinarui arba gyvūnų prieglaudai, tačiau savivaldybėje gali nebūti ir tokių. Rimtai pasiryžę išgelbėti gyvūną,žmonės turėtų važiuoti į artimiausią miestą, kuriame yra budintis veterinaras.

Jei turite klausimų, kas atsakingas ir kur skambinti jūsų mieste ar gyvenvietėje, kreipkitės į savo savivaldybę.

Daugiau informacijos, kaip elgtis konkrečiose situacijose, rasite www.ggi.lt/duk