„Daug žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl to, kad juos pakanda šalna. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai?“, – rašo Orai ir klimatas Lietuvoje.
Pasirodo, kad lapų spalva keičiasi dėl juose vykstančių pasikeitimų.
„Jeigu iš biologijos pamenate, žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa vis trumpesnės (naktis ilgesnė nei diena), lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių juose vykstančių procesų. Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose – kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas. Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu irgi uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta. Taigi, medžiai lapus meta, nes taip persijungia į energijos taupymo, miego režimą“, – teigiama įraše.
Yra nustatyta ir kokia lapų spalva tam tikruose žemynuose pasitaiko dažniausiai.
„Geltonos lapų spalvos Europoje yra daugiau, o štai rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje daugiau raudonos. Tai bandoma paaiškinti skirtinga medžių evoliucija skirtinguose žemynuose ir tokia jų savisauga prieš vabzdžius/kenkėjus“, – paaiškina Orai ir klimatas Lietuvoje.