Kaip bebūtų, erkės yra biologinės įvairovės dalis. Ir visgi šie voragyviai atakuoja ne vien tik žmones. Jie didelę žalą daro ir laukiniams gyvūnams. Ir mokslininkų prognozės neguodžia. Jei ir toliau šils klimatas, erkių mūsų šalyje tik daugės. Šie voragyviai bus gyvybingi žymiai ilgesnį laiką. Tai kels grėsmę ne tik žmonėms, bet ir kitiems gyvūnams.
Naikina erkes naudodami chemiją
Chemija, skirta erkių naikinimui, - brangus malonumas. Yra įmonių, kurios tokias medžiagas parduoda. Tiesa, daugiausiai tuo susidomi verslas arba privatūs asmenys. Valstybė pinigų erkių naikinimui neskiria.
Kai kas cheminius preparatus jau išbandė. Tarp jų yra ir viena vila. Jos atstovas Artūras Zamarskis GRYNAS.lt teigė, kad vilos teritorijoje erkės yra naikinamos chemija ir tai pakankamai efektyvus būdas.
Anot vilos vadybininko, po purškimo erkių nebelieka: „Bent jau kol kas nesulaukėme skundų, kad erkė būtų kažkam įsisiurbusi. Naikiname erkes teritorijoje aplink visą vilą, turime didžiulę palapinę, kur vyksta renginiai, todėl naikiname erkes aplink tą palapinę, aplink teniso kortus, krepšinio aikštelę, takelius. Todėl susidaro gana nemažas plotas: ne arais, o hektarais skaičiuojamas.“
Pašnekovo manymu, galbūt pasiremiant tokiu pavyzdžiu erkes galima būtų naikinti ir viešosiose erdvėse.
Kuo didesni plotai - tuo mažesnės kainos
Įmonės, galinčios atlikti erkių naikinimo paslaugą, biologas Rokas Gudelevičius GRYNAS.lt teigė, kad šių paslaugų kaina priklauso nuo ploto - kuo jis didesnis, tuo kainos mažesnės. 10 arų plotą išpurkšti chemija nuo erkių kainuoja apie 60 eurų, o jeigu tai būtų 1 ha plotas, tai atsieitų kone triskart pigiau - apie 200 eurų.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai erkių naikinimo paslaugą užsisako privatūs žmonės, o valstybinės įstaigos dėl to nesikreipė. „Esame turėję vieną užsakymą, kai nemažame plote darė filmavimą ir norėjo išnaikinti erkes“, – sakė biologas.
Cheminių medžiagų naudoti negali
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigė, kad pagrindinė kovos su erkėmis priemonė Vilniuje – šienavimas. Ji pripažino, kad vilniečiams erkės yra aktuali problema.
„Pagrindinė priemonė prieš erkes - šienavimas. Gatvių skiriamosios juostos ir kelkraščiai šienaujami 5 kartus. Žolė centrinės miesto dalies skveruose ir aikštėse pjaunama 15 kartų, kiemuose – 3 kartus, neužstatytose teritorijose - 2 kartus per vasaros sezoną. Vykdoma atidi priežiūra parkų teritorijose. Vingio, Pasakų, Lūžių, Spalvotų šaltinių, Markučių parkuose, Santuokų rūmų, Cvirkos, Misionierių skveruose žolės šienavimas vasaros sezonu vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Bernardinų sodo parke - 3 kartus per mėnesį“, - teigė D. Savickienė.
Anot specialistės, kituose miško parkų objektuose (pakelės, pamiškės, miško aikštės, nepriskirti atidžios priežiūros kategorijai miško parkai) šienavimas vykdomas ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.
Erkių naikinti cheminėmis priemonėmis savivaldybė negali, nes, anot specialistės, gyvenamosiose zonose cheminių medžiagų naudojimas nėra leidžiamas. O kitose vietose savivaldybei tai daryti būtų per brangu.
Anksčiau erkės buvo naikinamos?
Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė teigė, kad kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, prieš keletą dešimtmečių erkinio encefalito ar Laimo ligos židiniais tapę miškai buvo purškiami chemikalais.
Abejoja chemijos veiksmingumu
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis GRYNAS.lt yra sakęs, kad abejoja cheminių priemonių veiksmingumu.
„Erkių židinius galima kažkiek apmažinti, bet iš viso išnaikinti yra labai sunku. Tiesiog reikia pjauti žolę, be to, benamiai gyvūnai jas atneša į urbanizuotas teritorijas: parkus ir miestus. Jos juk nėra labai judrios ir pačios ten neateitų“, - sakė P. Ivinskis.
Mokslininko nuomone, cheminės medžiagos visiškai jų neišnaikins, nes chemija turi tiesiogiai pakliūti ant erkės.
„Visos erkės tikrai nežus: tos erkės, kurios prisisiurbė kraujo pavasarį, kiaušinėlius dės vasarą ir lervutės išsiris rudenį. Galbūt dalis jų ir žūtų, bet visi graužikai ir gyvūnėliai juda ir jas vėl atneš. O tų erkių, kurios kraujo prisisiurbė rudenį, kiaušinėliai bus dirvoje, todėl chemija jų tikrai neišnaikins“, - aiškino P. Ivinskis.
Kaip „Tėve mūsų“ grįžus iš miško
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė anksčiau GRYNAS.lt skaitytojus yra raginusi skiepytis. Anot jos, tai yra patikimiausia apsaugos priemonė.
„Skiepytis galima visada. Tai darome ne vienam sezonui, o visam likusiam gyvenimui. Tikrai reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, bet tada tinka visos kitos priemonės, apie kurias kalbame: repelentai, tinkama apranga, tinkamas elgesys. Grįžus iš gamtos visada reikia gerai apžiūrėti visą kūną ir drabužius. Čia kaip „Tėve mūsų“, - pasakojo M. Žygutienė.