Neįmanoma nubausti
Pajūrio kopagūbriui tvarkyti, jam tvirtinti ir apželdinti smėlį sulaikančiais augalais kasmet iš biudžeto skiriama nemažai pinigų. Tačiau visą triūsą sunaikina galingų mašinų ratai. Ratuoti chuliganai taip suįžūlėjo, kad, keldami grėsmę poilsiautojams, nevengia lenktyniauti ir paplūdimiu.
Už saugomų teritorijų režimo, pajūrio regioninio parko lankymo taisyklių, kuriose akcentuojama, kad saugomose teritorijose eismas leidžiamas tik keliais, pažeidimus galima skirti įspėjimą arba baudą iki 100 litų. Tačiau iki šiol nenubaustas nė vienas pažeidėjas.
Pajūrio regioninis parkas driekiasi per trijų savivaldybių teritoriją, bet didžiausia jo dalis priklauso Klaipėdos rajonui, kurio centras Gargždai yra už beveik 40 kilometrų.
Nors nuo praėjusių metų liepos keturračių savininkai privalo registruoti savo transporto priemones, jie to nedaro. Tai ir yra
viena didžiausių bėdų, nes nepavykus identifikuoti pažeidėjų, neįmanoma jų nubausti. Nei policija, nei parko direkcija nesugeba pasivyti keturračiais lakstančių asmenų. Pagal galiojančius teisės aktus iki 15 kW galingumo variklius turinčias transporto priemones privaloma registruoti "Regitroje", o galingesnius - rajonų savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriuose.
Kaip tramdyti?
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas mano, kad pažeidėjų gaudymas niekada neduos lauktų rezultatų. Priešingai, jis kelia grėsmę tiek bėgliui, tiek persekiotojui. "Reikia ieškoti kitokių tramdymo būdų: gal lankyti šių transporto priemonių savininkus namie, kalbėtis su jais. Tačiau tai turėtų daryti aplinkosaugininkai, kurie taip pat turi nemenkų galių. Kita vertus, mes niekada neatsisakysime padėti ir visada atvyksime, jei tik būsime kviečiami. Bet tai nėra prioritetinė mūsų veiklos sritis", - LŽ dėstė pareigūnas.
Anot Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovo Dariaus Niciaus, jo žiniomis, Klaipėdos rajono Karklės gyvenvietėje ir aplinkiniuose kaimuose tokias transporto priemones turi 15 gyventojų. "Kai juos aplankome ir kalbamės akis į akį, keturračių savininkai viskam pritaria, įrodinėja, kad kopomis nevažinėja. Tačiau neatmeskime galimybės, jog taip elgiasi kiti jų šeimų nariai, o gal iš tolimesnių rajonų atvažiavę gyventojai", - sakė D.Nicius.
Patarimo prašys politikų
Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas Arūnas Burkšas šiai problemai spręsti siūlo prašyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pagalbos. "Bandysime atkreipti valdžios dėmesį. Gal ji patars, kaip priversti gyventojus laikytis nustatytos tvarkos. Kita vertus, privalome rasti vietą, uždarą teritoriją, kur tie žmonės galėtų važinėti keturračiais nevaržomi. Vien baudomis problemos neišspręsime", - svarstė apskrities viršininkas.