Pradedamos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos
Norint užtikrinti Baltijos jūros gyvūnų gerovę, jau šį mėnesį Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus pradėtos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos. Aplinkos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavę aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas tikino, kad šis projektas užtikrins ne tik puikias sąlygas Baltijos ruonių, išmestų Lietuvos pakrantėje, reabilitacijai, bet ir suteiks galimybes kovoti su ateityje galimų ekologinių nelaimių jūroje pasekmėmis.
„Gyvūnų gerovės užtikrinimui Lietuvoje skiriama dar mažai dėmesio. Įstatymų projektų yra, tačiau didesnė problema yra su jų įgyvendinimu, nes tam reikia lėšų. Todėl šis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro projektas yra vienas iš esminių darbų siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę fiziškai, ne tik popieriuje“, – konferencijoje kalbėjo aplinkos viceministras M. Norbutas.
Jis pabrėžė, kad gyvūnų reabilitacijos centro projektas svarbus dėl kelių aspektų. Pirmiausia, siekiant apsaugoti Baltijos jūros ruonius. Šių gyvūnų apsauga rūpinasi ir kitos Baltijos jūros šalys, taip pat Vokietija, Olandija, todėl pastebima, kad ruonių populiacija auga. Vis dėlto, Lietuvos pakrantėje kasmet atsiduria ne vienas sužeistas ir nusilpęs suaugęs ruonis ar ruonio jauniklis. Anot viceministro, ruonių būklės pasikeitimams įtakos galimai turi keli veiksniai.
„Tačiau randama vis daugiau nusilpusių ruonių jauniklių ir sužeistų ruonių. Gali būti kelios priežastys. Pirmiausia, klimato kaita: kad ruoniukai būtų stiprūs, jiems reikia ledo, o pastaraisiais metais jo vis mažėja. Manoma, kad būtent todėl pernai į krantą buvo išmesta tiek daug nusilpusių ruoniukų“, – pasakojo M. Norbutas.
Viceministras tęsė, kad Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus svarbus ir tokiu atveju, jei Baltijos jūroje įvyktų ekologinė nelaimė ir tektų gelbėti ne tik ruonius, bet ir vandens paukščius.
Svarbus studentų ir savanorių dalyvavimas
Planuojama, kad centras bus atviras lankytojams ir visiems, norintiems ne tik sužinoti apie ruonių gyvenimą, bet ir pagelbėti jiems reabilitacijos metu. Pasak aplinkos viceministro M. Norbuto, labai svarbu, kad centras vykdytų ir edukacinę veiklą tam, kad būtų užtikrintas jo veikimo tęstinumas.
Šiuo metu Baltijos jūroje sužeistus ir nusilpusius ruonius prižiūri iki trijų Lietuvos jūrų muziejaus specialistų. Kaip aiškino Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas, Jūrų muziejui gelbėja savanoriai, tačiau jie neturi tiek žinių, kad galėtų padėti gydyti ir slaugyti ką tik į muziejų patekusius ruoniukus.
„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras reikalingas ir tam, kad Lietuvoje būtų kažkoks mokslo centras, vieta, kur būtų auginama nauja jūros gyvūnų gelbėtojų karta, kur studentai galėtų praktiškai matyti, išbandyti ruonių priežiūrą. Darbo tikrai daug, todėl labai reikia įtraukti universitetus. Turėsime tam tikrą bazę ir bus galima jau dirbti su studentais“, – apie viziją kalbėjo ruonius gelbėjantis A. Grušas.
Žinduolių ir paukščių specialistas taip pat akcentavo, kad centras bus ta vieta, kurioje prieglobstį ras dėl ekologinių nelaimių nukentėję paukščiai. Jis prisiminė, kad per jo darbo patirtį Baltijos jūroje jau buvo įvykę trys naftos išsiliejimai, o tokios nelaimės pasekmės – labai baisios.
„Buvo trys naftos išsiliejimai į Baltijos jūra, nebuvo kur dėti vandens paukščių, kurie nukentėjo. Jų be galo daug, todėl centras būtų ta vieta, kur būtų galima juos gelbėti. Juk po ekologinės nelaimės paukščius reikia kuo skubiau išmaudyti, padėti jiems atsigauti”, – pasakojo A. Grušas.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė pridūrė, kad ir paties muziejaus, kaip institucijos, misija yra saugoti ir puoselėti žmogaus harmoniją su jūra ir visa gyvybe, kuri ten yra. Taip pat ji pabrėžė, kad Lietuvoje ne tik nėra specialaus centro jūros gyvūnų reabilitacijai, bet ir nėra atliekami tyrimai, dėl kokių priežasčių kasmet į krantą išmetama vis daugiau negyvų ruonių.
Trys ruonių reabilitacijos etapai
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus pritaikytas trijų etapų būtinajai ruonių reabilitacijai įgyvendinti. A. Grušas aiškino, kad, pirmiausia, sužeistiems ir išsekusiems ruoniams reikalingas karantino, intensyvios terapijos periodas, kai kontroliuojamos abiotinės sąlygos, ruoniai per prievartą maitinami mišinukais 6 – 7 kartus per parą, jiems suteikiama intensyvi medicininė priežiūra ir nuolatinis stebėjimas.
Antrajame etape abiotiniai veiksniai jau nebėra kontroliuojami, ruoniai vis dar prižiūrimi, stebimi, užtikrinama, kad jie nesušaltų, maitinami jau žuvimi ir, pagaliau, paleidžiami į bendrą baseiną, kur prasideda trečiasis jų reabilitacijos etapas. Jie laikomi didelėje grupėje, kur sudaromos sąlygos konkuruoti dėl maisto, pratinami prie gyvenimo laukinėje gamtoje. Kai ruoniukai būna maždaug 40 kg svorio, rugsėjo – spalio mėnesiais jie paleidžiami į laisvę – Baltijos jūrą.
Naujajame reabilitacijos centre patalpos bus pritaikytos būtent šiems trims ruonių reabilitacijos etapams. Naujajame centre vienu metu bus galima gelbėti apie 16 – 18 ruoniukų. A. Grušas pabrėžia, kad Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre taip pat bus įrengta patalpa, kurioje bus galimybė tirti žuvusius ruonius ir nustatyti, dėl kokių priežasčių jie nugaišo. Visuose ruonių tyrimų ir gelbėjimo procesuose galės dalyvauti studentai, o norintys iš arčiau susipažinti su šiais gyvūnais, taip pat galės lankytis centre ir per stiklą stebėti gyjančius ir stiprėjančius ruoniukus.
Planuojama, kad centras bus įrengtas jau 2021 metais.
Į muziejų patenką baisiai sužaloti ir nusilpę ruoniukai
Konferencijoje Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas papasakojo, kokios būklės ruoniai dažniausiai patenka į muziejų. Anot jo, tenka slaugyti nė karto patelės nemaitintus ruoniukus, kurie būna visiškai išsekę. Nė karto nemaitintiems jaunikliams labai sunku įsiūlyti bet kokio maisto ir apskritai, atgaivinti, suteikti dar vieną galimybę gyventi. Taip pat į A. Grušo rankas patenka ruoniukai su žaizdomis galvose, išpuvusiais žandikauliais, kuriuos reikia operuoti. Būna ir ruonių, kurių virškinamajame trakte pilna plastiko ir kitų atliekų. Kai kurie ruoniai nusėti pūslėmis, nes serga virusinėmis ar bakterinėmis ligomis.
Prastas ir kai kuriais atvejais net pavojingas sąlygas ruoniams ir vandens paukščiams Baltijos jūroje daugiausiai gali sukelti žmogaus veikla. Pavyzdžiui, žvejyba, kai išgaudomas vandens gyvūnų maistas, gyvūnai žūsta įsipainioję į žvejų tinklus, sužalojami laivybos metu. Taip pat jiems pavojų kelia fizinė ir cheminė tarša: gyvūnai praryja svetimkūnius, o cheminės medžiagos daro įtaką jų sveikatos būklei bei patelių vaisingumui. Urbanizuotos Baltijos jūros pakrantės trukdo ruoniams ir vandens paukščiams apsistoti ir veistis.
Pirmieji pilkųjų ruonių jaunikliai Lietuvos jūrų muziejuje pradėti slaugyti dar 1987 metais. Iki 2018 metų pavyko išgelbėti daugiau nei 80 šių vandens gyvūnų.