Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje ant smėlio besišildantis geltonskruostis žaltys. Priėjus kiek arčiau žaltys spruko tiesiai į jūros bangas. Šis vaizdo įrašas ne vienam užminė mįslę – nejaugi žalčiai plaukioja Baltijos jūroje? O štai kiti prisiminė pasaką „Eglė žalčių karalienė“ ir juokavo, kad tai sprunka Eglės brolių išsigandęs Žilvinas.

Žalčių pajūryje – gausu

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis rugsėjo 14 dieną paviešinęs įrašą apie paplūdimyje sutiktą žaltį, rašė: „Šiandien buvau sutikęs Žilviną“. Šis išties retai užfiksuojamas įvykis nustebino ne vieną.

Herpetologas Gerardas Paškevičius paaiškina – gyvatėms mūsų jūra nėra pavojinga, nes ji nėra labai sūri.

„Žalčiukas greičiausiai užklydo į pajūrį ieškodamas tinkamų vietų žiemos miegui arba atšliaužė pasimaitinti į krantą išmestomis žuvytėmis, vėžiagyviais, moliuskais. Tuomet roplys sočiai pasimaitins ir kažkur tarp šaknų, akmenų krūvos, nuvirtusio medžio ar graužikų urvelyje sėkmingai žiemos šaltąjį periodą“, – pasakoja jis ir priduria, kad vasaromis į pajūrį žalčiai atkeliauja pasišildyti.

Anot jo, geltonskruosčiai žalčiai yra gausiai aptinkami pajūrio krašte.

„Jų gausu parkuose, pušynuose. Dažnai turistų sezono metu juos galima matyti besišildančius ant įkaitinto asfalto: kelio, dviračių ir pėsčiųjų takų. Deja, dažnai toks šildymasis baigiasi gyvūno trauma ar žūtimi, todėl būtų labai puiku jeigu Pajūrio regioninis parkas ar miestų savivaldybės pasirūpintų įspėjamaisiais ženklais, kad eismo dalyviai būtų atidesni žalčiukams.“

Pasakoje minimas vienas iš dviejų

G. Paškevičius teigia, kad Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, taigi Žilvinu pasakoje turėjo tapti vienas iš jų.

„Lietuvoje gyvena 2 žalčių rūšys: geltonskruostis ir lygiažvynis. Prie Baltijos jūros šiandien aptinkamas tik geltonskruostis žaltys. Kaip buvo anksčiau galime tik spėlioti – duomenų nėra. Taigi būtų logiška, kad mūsų protėviai matydami šį nuostabų gyvūną plaukiojantį jūroje sukūrė įvairių padavimų“, – sako pašnekovas.

Ir priduria: „Kita teorija, kad Žilvinas buvo lygiažvynis žaltys. Taip gali būti todėl, kad pasakoje buvo minima, jog jis turi karūną. Geltonskruostis žaltys karūnos neturi (nemanau, kad karūna buvo laikomi jų geltoni skruostai), o štai lygiažvynis žaltys ant galvos viršaus tikrai turi „karūną“. Ji yra unikalaus rašto, todėl kiekvieno individo skirtinga. Negana to, šio žalčio lotyniškas pavadinimas Coronella austriaca (coronella – karūnuotas). Taigi gal Žilvinas buvo lygiažvynis žaltys? Dar taip manyti verčia tai, kad lygiažvynis žaltys yra tikras žalčių karalius Lietuvoje – jis maitinasi kitais ropliais, tarp jų ir kitos rūšies – geltonskruosčiais žalčiais.“