Palankus metas parduoti šį turtą: jau nuo rugsėjo kyla kainos

Nuo rugsėjo stebimas medienos rinkos atsigavimas įgijo pagreitį – lyginant su praėjusiais metais, skirtingos apvaliosios medienos supirkimo kainos lapkritį šoktelėjo daugiau nei 20 proc. Šiuo metu gerokai didesnės nei įprastai grąžos gali tikėtis miškų savininkai, parduodantys mišką iškirtimui, o brandžių miškų savininkams dabar yra palankus laikas parduoti mišką su žeme. Su specialistais kalbame apie tai, kokia situacija stebima medienos rinkoje ir kaip ji keisis ateityje.

Medienos supirkimo kainos šoktelėjo daugiau nei 20 proc.

Medienos rinka pradėjo pamažu atsigauti jau nuo rugsėjo mėnesio. Kaip komentuoja Lietuvos miško ir žemės savininkų Asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos medienos rinkos svyravimai priklauso nuo medienos poreikio pasaulinėse rinkose, nes lietuviška pjautinė mediena ir kiti medienos produktai eksportuojami į daugiau kaip 30 skirtingų valstybių.

„Pastarąjį medienos brangimą stipriausiai lėmė išaugęs pjautinės medienos poreikis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kilęs dėl „pasidaryk pats“ sektoriaus suaktyvėjimo, išaugusių naujų statybų bei sumažėjusios pasiūlos iš kaimyninės Kanados. Tad amerikiečiai pirmieji didino kainas, ir gan žymiai. Išaugusį poreikį stengėsi patenkinti daugelis gamintojų, tad lentpjūvėse pradėjo augti kokybiškų pjautinųjų rastų iš spygliuočių medžių kainos. Pavymui kainos pradėjo kilti ir kitose rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje“, – aiškina A. Gaižutis.

Pastebima, kad pastaruosius 2 mėnesius medienos kainos Lietuvoje taip pat gan žymiai kyla. Pušies, eglės ir beržo rąstų kainos pakilo apie 20 proc. ir turi didelę paklausą.

Vertindamas nuotaikas lentpjūvėse, A. Gaižutis prognozuoja, kad tokios kainos galimai laikysis ir 2021 m. I ketvirtį. Jis pastebi, kad aukštos medienos kainos dažniausiai išsilaiko labai trumpai, ir gali būti, kad po kurio laiko vėl pradės žemėti. Tačiau matyti, kad šiuo metu pastebimas kainų kilimas veikia ir prekybą mišku, mat jo išsikirtimo kainos pakilo: beržo – apie 28 proc. pušies – apie 19 proc., eglės – apie 15 proc.

Vis dėlto, tokio kilimo nepastebima malkų, biokuro ir popiermedžių kainose. Kaip teigia A. Gaižutis, popiermedžių kainos išliko tose pačiose žemumose, o malkų kaina kartais net nedengia gamybos ir transportavimo kaštų, o biokuras iki šiol visiškai neturi paklausos. Anot jo, miškų savininkams dabar labiausiai apsimoka naudoti brandžius eglių, pušų ir beržų medynus, kur didesnė dalis paruošiama stambesnės, paklausios rinkoje medienos.

Palankus metas parduoti ąžuolo, pušies, beržo ir eglių medynus

Medienos vertingumas iš esmės priklauso nuo iš medžių rūšies gaunamų rąstų išeigos ir jų kainos rinkoje. Šiuo metu vertingiausia yra ąžuolo mediena, jo kaina yra beveik dvigubai aukštesnė nei eglės. Tada pagal vertingumą rikiuojasi pušies, beržo, eglės ir uosio mediena. Pasak A. Gaižučio, prasčiausia situacija yra su juodalksnio, drebulės ir baltalksnio žaliavinės medienos paklausa ir kainomis.

Prognozuojant kainų kaitą ateityje remiantis rinkos tendencijomis, galima tikėtis, kad ąžuolo rąstų kainos liks stabilios, nes jas mažai veikia ekonominiai nuosmukiai. Be to, ąžuolo medienos neturime per daug, pateikiami rinkai kiekiai yra nedideli. Taros rąstelių kaina gali šiek tiek kilti dėl taros lentelių ir iš jų gaminamų padėklų poreikio Vakarų Europoje bei dėl didelės gamintojų konkurencijos Lietuvoje. Vis dėlto, popiermedis ir malkinė mediena šiuo momentu yra kainų žemumose ir neaišku, kada tai pasikeis, nes poreikio popiermedžiams į Skandinaviją kol kas nėra.

„Kol kas popiermedžio ir malkinės medienos gamyba yra nuostolinga. Taip atsitiko dėl perteklinės medienos iš Baltarusijos. Jei tiekimas iš šios kaimyninės rinkos pristotų, šių sortimentų kainos Lietuvoje palaipsniui pakiltų“, – svarsto A. Gaižutis.

Taip pat jis pastebi, kad šiltėjantis klimatas visoje Europoje mažina biokuro poreikį. Lietuvoje spalio mėnesis šiemet buvo 3 laipsniais šiltesnis nei įprastai, dėl to šildymo sezonas pradėtas tik lapkričio pradžioje.

„Nors Lietuva ir nutolo nuo dujų pirkimo iš Rusijos, bet dabar niekaip negalime apsisaugoti nuo priklausomybės pigiam biokurui iš Baltarusijos ir mūsų miško savininkams tenka kirtimo atliekas bei malkas pūdyti miškuose, nes biokuro supirkimo kainos nepadengia net biokuro ruošos savikainos“, – sako A. Gaižutis.

Jo teigimu, šis laikas medžiapjūtei ar miško pardavimui yra palankus. Tačiau prieš kertant mišką verta žinoti, kad dokumentų tvarkymas užtrunka apie kelis mėnesius, tad tuos darbus geriau visada pasiruošti iš anksto ir medžiapjūtę vykdyti tuomet, kada stebima palankiausia kaina rinkoje.

„Kalbant apie miško pardavimą išsikirtimui, šiuo metu tinkamas laikas parduoti ąžuolo, pušies, beržo ir eglių medynus, kol jų kaina yra aukšta. Likusių medžių rūšių medynus dabar neapsimoka pardavinėti, bent jau kol nepakils popiermedžio ir malkinės medienos kainos“, – perspėja A. Gaižutis.

Jei miškas yra brandus, jį reikėtų kirsti

Reaguodamas į pastarojo meto medienos rinkos pokyčius, miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas taip pat pastebi, kad šiuo metu yra pakilusios pušies ir eglės rąstų kainos, tad miškų savininkams atsiveria galimybė iš to gauti daugiau naudos.

„Šaltuoju sezono metu suaktyvėja miškininkystės įmonės ir šiek tiek išauga kubinio metro kainos, todėl brandžių miškų savininkams dabar yra puikus laikas parduoti mišką su žeme, jei jame yra brandžios medienos, arba išsikirtimui, taip atsiimant maksimalią naudą iš savo miško“, – teigia jis.

Ž. Juzėnas atkreipia dėmesį į tai, kad brangiausia yra ąžuolo ir uosio mediena, nes ji naudojama baldų gamybai, o jos pasiūla Lietuvoje yra itin maža. Kita vertingiausia mediena yra spygliuočių, nes tai yra pagrindinė mediena, naudojama statybose, baldų gamyboje.

„Tiksliai prognozuoti, kaip keisis medienos rinka, yra sudėtinga, svyravimai joje dažniausiai susiję su ekonomikos ciklais. Kai ekonomika klesti, vyksta statybos, būna didelis vartojimas, medienos paklausa išauga, atitinkamai kyla medienos, kaip žaliavos, kainos. Kai vartojimas mažėja, tai atsiliepia žaliavinei medienai ir jos kaina krenta“, – aiškina Ž. Juzėnas.

Jis taip pat sutinka, kad šis laikas yra tinkamas parduoti mišką tiek išsikirtimui, tiek su žeme, tačiau reikia atsižvelgti į savininko poreikius ir į miško tipą.

„Jei miškas yra brandus, jį reikėtų kirsti, nes brandūs medžiai nebeturi prieaugio ir su laiku tokiame miške atsiranda puviniai, dėl to mažėja miško vertė. Parduodant investicinį mišką, daug kas priklauso nuo savininko tolesnių tikslų ir norų. Grąža miškų ūkyje nėra greita, todėl savininkui reikia nuspręsti, ar jis planuoja laukti ilgą laiko tarpą, priklausomai nuo miško amžiaus, iki grąžos gavimo, ar parduoti mišką investuotojams ir gautus pinigus panaudoti kitiems tikslams“, – teigė Ž. Juzėnas..