Ornitologai ir vietos bendruomenė džiaugiasi, kad pavyko įrodyti savo tiesą ir kad buvo apginta išskirtinės vertės gamtinė teritorija. Ši žinia, jų teigimu, atperka visą didžiulį šiam reikalui skirusių žmonių darbą, jų nerimo dėl galimo gamtinių vertybių sunaikinimo metus, taip pat ilgalaikių teisminių nagrinėjimų kaštus.
Pievose – itin daug Raudonosios knygos rūšių
Sovietmečiu nusausintos Merkio upės slėnio pievos ties Madziūnų kaimu labai svarbios įvairioms paukščių rūšims. Čia nustatytas didžiausias Lietuvoje griežlių (Crex crex) tankumas. Paluknio pievos yra viena iš kelių globaliai nykstančio stulgio (Gallinago media), išlikusio tik devyniose pasaulio šalyse, perimviečių Lietuvoje. Būtent šių paukščių rūšių apsaugai užtikrinti čia planuojama steigti Paukščių apsaugai svarbią teritoriją, kartu ją įtraukiant į Europinį ekologinį Natura 2000 tinklą.
Be šių rūšių, Paluknio pievose reguliariai peri globaliai nykstantis paprastasis griciukas (Limosa limosa), į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus įtraukti: putpelė (Coturnix coturnix), pievinė lingė (Circus pygargus), kukutis (Upupa epops), čia susiformuoja tetervinų (Tetrao tetrix) tuokvietė. Ne kasmet veisimosi metu aptinkamas juodasis peslys (Milvus migrans), švygžda (Porzana porzana) gaidukas (Philomachus pugnax).
Be to, veisimosi metu Paluknio pievose stebimos saugomos paukščių rūšys, kurios peri aplinkiniuose miškuose, o pievose tik maitinasi. Tai juodasis gandras (Ciconia nigra), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), vapsvaėdis (Pernis apivorus), gervė (Grus grus), didysis apuokas (Bubo bubo), uldukas (Columba oenas). Šienaujant pievose čia susirenka šimtiniai baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) būriai, o per pavasarinę migraciją – gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ir įvairių žąsų bei tilvikų rūšių būriai.
Stebi ūkininkavimą palankų aplinkai
Tai, kas išliko arti Vilniaus, gali pasigirti nedaugelis Europos šalių sostinių. Tačiau tokia kaimynystė nulemia, jog jau daugiau nei dešimt metų Paluknio pievose vis bandoma planuoti įvairius verslo projektus, nors vietos gyventojai čia sėkmingai ūkininkauja, žemės ūkio bendrovė „Merkys“ yra viena iš nedaugelio, išvengusių bankroto ir suardymo žlugus sovietinei sistemai ir tęsia savo veiklą iki šių dienų. Vietos gyventojai, tęsdami savo tėvų ir protėvių tradicijas, Paluknio pievose sėkmingai ūkininkauja, tuo pačiu palaikydami svarbias paukščiams atvirų užliejamų pievų buveines. Ornitologai visada pažymi, jog užliejamos Merkio upės pievos ties Madziūnų kaimu yra idealus subalansuotos žmogaus ūkinės veiklos pavyzdys.
Todėl gamtinės nevyriausybinės organizacijos kartu su vietos gyventojais, kurių ūkininkavimas yra palankus teritorijos biologinei įvairovei, griežtai pasisakė prieš durpių gavybos planus dalyje aprašomos teritorijos. Jų oficialios nuomonės buvo išsiųstos atsakingoms aplinkosauginėms institucijoms ir LR Seimui.
Kas nulėmė kilusį konfliktą?
LOD nuomone, pasirinktame planuojamos ūkinės veiklos plote pradėjus durpių kasybą būtų sunaikintos stulgių ir tetervinų tuokvietės, dalis griežlės, pievinės lingės ir paprastojo griciuko veisimosi buveinių, aplinkiniuose miškuose perinčių plėšriųjų ir kitų paukščių maitinimosi plotai.
Vietos ūkininkai netektų jiems svarbių pievų plotų, kurias per ne vienus ūkininkavimo metus jie pavertė svarbiomis paukščiams vietomis. Todėl tikėtasi, jog bendros gamtinių nevyriausybinių organizacijų ir vietos ūkininkų pastangos duos laukiamus rezultatus ir Paluknio pievos bus išsaugotos nuo sunaikinimo, jas paskelbiant saugomomis.
Kas toliau?
Ornitologai su vietos gyventojais, gavę AM pritarimą ir palaikymą, tęs pradėtą nelengvą darbą siekdami vienintelio tikslo – teisinės Paluknio pievų apsaugos, čia įsteigiant naują Natura 2000 teritoriją. Kad išsaugotų saugomų, nykstančių paukščių perimvietes ir žmogaus ūkinės veiklos darnos su gamta pavyzdį, jie tikisi šalies pareigūnų, savivaldos atstovų ir visų šalies piliečių palaikymo.