Ryte laukė staigmena
Kokių tik netikėtumų nepasitaiko su laukiniais gyvūnais. Ypač tais, kurie linkę įsikurti žmogaus aplinkoje.
„Tai buvo linksmas žiemos savaitgalio rytas. Šeima rinkosi į virtuvę, žiūrim šuniukas kažkoks pasimetęs, o jo vandens indelyje nelauktas svečias. Pernai rudenį jų daug buvo mūsų garaže, teko kelis kartus dešimtimis išnešti, bet jos ir vėl pareidavo. Kaimynai taip pat kėlė nuotraukų iš savo garažo, buvo jų pririnkę šeimynom. Šiemet jų buvo mažiau“, – pasakoja kaime šalia Kauno gyvenanti Vesta.
Vėliau paaiškėjo, kad namuose apsilankė ne šiaip koks varliagyvis, o saugoma žalioji rupūžė.
Vesta sako, kad ją pamačius šeima patyrė šiokį tokį pasimetimą ir išgąstį, net traukė burtus, kas gyvūną išneš iš namų. Vis dėlto labiausiai, ko gero, toks radinys nustebino 13 metų kalytę Rubiką, kurios dubenėlyje ir įsitaisė rupūžė.
„Per savo gyvenimą tokio dalyko ji nebuvo mačiusi“, – juokėsi Vesta.
Rupūžę šeima išnešė į kitą vietą peržiemoti.
Saugoma rūšis
Kiek anksčiau herpetologas Gerardas Paškevičius pasakojo, kad žaliosios rupūžės yra saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Anot jo, šios rupūžės viršutinė kūno dalis išmarginta marmurinėmis žaliomis dėmėmis. Jos užauga 4–12 cm ilgio ir yra plėšrios. Didžiąją šių rupūžių mitybos raciono dalį sudaro įvairūs vabzdžiai, voragyviai, smulkūs moliuskai ir kiti gyvūnai, kuriuos varliagyvis tik gali praryti.
„Kažkodėl žmonės dažnai linkę manyti, kad rupūžės (ir apskritai varliagyviai) yra sodo kenkėjai, nes maitinasi daržo gėrybėmis (braškėmis, salotomis ir t.t.), bet taip nėra. Visi varliagyviai yra plėšrūnai ir augalinės kilmės ėdesio neėda.
Rupūžes dažnai galima aptikti daržuose kaip tik bandančias padėti sodininkams. Jos nurenka įvairius vabzdžius, vikšrus ir lervas, kurie kėsinasi į sodininko gėrybes. Todėl šias rupūžes bei kitus varliagyvius reikia globoti. Jos – natūralus priešas daugumos taip nemėgstamų uodų, erkių, vikšrų, sraigių ir šliužų“, – yra pasakojęs roplių žinovas.
Jis sako, kad žaliosios rupūžės yra aktyviausios nakties metu. Šį paros laiką jos pasirenka ir maitinimuisi. Dieną praleidžia urveliuose arba medžių išvartose, akmenų krūvose, rūsiuose (kartais į juos įkrenta ir nebegali ištrūkti, todėl varliagyvį reikėtų išnešti).
Šios rupūžės labai atsparios sausam klimatui ir sausroms. Iš Lietuvos saugomų varliagyvių rūšių žaliosios rupūžės geriausiai prisitaikiusios gyventi netoli žmonių – kartais šios rupūžės apsigyvena netgi šiltnamiuose!
Vis dėl to, kaip ir kitos retų varliagyvių rūšys, žaliosios rupūžės nyksta dėl tinkamų buveinių naikinimo ir fragmentacijos. Nors žaliosios rupūžės matomos pakankamai dažnai, tačiau Lietuvos raudonojoje knygoje jos yra saugomos 4 kategorijoje. Apie jų paplitimą ir gausumą mūsų šalyje trūksta duomenų.