Parašų prieš šernų medžioklę rinkėjai: kodėl nesimokome iš Lenkijos?

GAA „Baltijos vilkas“ pirmadienį valstybinėms institucijoms, susijusioms su sprendimais dėl afrikinio kiaulių maro, įteikė 12286 žmonių pasirašytą peticiją, kurioje teigiama, kad dabar naudojamos priemonės yra per griežtos ir prasilenkia su Europos Komisijos rekomendacijomis. Taip pat asociacijos atstovai prašo paaiškinti, kodėl su afrikiniu kiaulių maru nekovojama taip, kaip Lenkijoje – ribojant šernų medžioklę.

Kovos su maru priemonėms nepritaria

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo dienos, kai dviejų nušautų šernų mėginiuose buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas ir nuo šernų naikinimo vajaus pradžios, GAA „Baltijos vilkas“  aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriui Jonui Miliui įteikė peticiją, kurioje raginama iš naujo apsvarstyti šernų naikinimo ir tvoros Baltarusijos pasienyje tiesimo planus, taip pat ieškoti ūkio ir gamtosaugos interesų dermės. Elektroninę peticiją per 14 dienų pasirašė 12 tūkst. 286 žmonės.

GAA „Baltijos vilkas“ parengtoje peticijoje klausiama, ar teisinga šernus aukoti tam, kad būtų išsaugoti kiaulininkystės ūkiai. „Dėl maro grėsmės nuspręsta drastiškai sumažinti šernų populiaciją šalyje mokant premijas už nušautus žvėris, visiškai išnaikinti juos šešiuose rajonuose, leista medžioklė rezervatuose, planuojama tvoros prie sienos su Baltarusija statyba, skatinamas šernų šėrimas. Visi šie veiksmai tiesiogiai paveiks Lietuvos gamtą – ne mažesnį turtą ir vertybę už kiaulių ūkius. Gamtos apsaugos argumentai privalo būti įvertinami greta ūkinių bei finansinių planuojant maro prevencijos priemones“, - teigiama išplatintame pranešime.

Galiausiai nurodoma, kad peticija reikalaujama „vietoje isteriško šernų naikinimo ieškoti adekvačių ir etiškų problemos sprendimo būdų; imtis priemonių, kad ateityje šernai nebūtų miškuose veisiami juos neribotai šeriant; grąžinti draudimą medžioti valstybiniuose rezervatuose; atsisakyti tvoros, skiriančios Lietuvos ir Baltarusijos miškų masyvus, idėjos“.

Siūlo lygiuotis į Lenkiją

Peticiją inicijavusios GAA „Baltijos vilkas“ atstovas Vaidas Balys GRYNAS.lt teigė, kad jo atstovaujamai organizacijai ir peticiją pasirašiusiems žmonėms kyla labai daug klausimų. Todėl visų pirma norima sulaukti pagrįstų ir aiškių atsakymų, kodėl vykdoma beatodairiška šernų medžioklė, kodėl buvo pasirinktos būtent tokios kovos su pavojingu užkratu priemonės, kodėl jos skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijų ir nuo priemonių, taikomų Lenkijoje.

„Mums reikia normalių atsakymų. Norime sužinoti, kas bus, jei pasieksime užsibrėžtus tikslus, ir kas bus, jei jų nepasieksime. Viešojoje erdvėje vien gąsdinimai. Taip pat mes raginame permąstyti sprendimus aplinkosaugos šviesoje. Dabar leidžiama medžioti rezervatuose, planuojama statyti tvorą. Kas nutiks rezervatams, kurie turėtų būti žmogaus nepaliesti kampeliai, kai į juos paleidžiama medžiotojų armija? Nepriimtina ir tai, kad šernai miške šeriami, ignoruojant raginimus to nedaryti, o paskui staiga visus turime išnaikinti“, - kalbėjo pašnekovas.

Be to, V. Balys ragino atsigręžti į Lenkiją, kuri, jo teigimu, su afrikiniu kiaulių maru kovoja taikydama nuosaikesnes priemones. „Mano žiniomis, Lenkijoje taikomos kovos su maru priemonės atitinka Europos Komisijos reikalavimus. Kaip esu informuotas, medžiotojai nėra suvaromi į miškus – medžioklė vykdoma su veterinarų leidimu. Viskas priešinga nei Lietuvoje“, - sakė V. Balys.

Pasidomėjus, kokių pasiūlymų turi pati asociacija, pašnekovas aiškino, kad asociacija jų nepateikė: peticijos tikslas – išreikšti susirūpinimą dabar naudojamomis priemonėmis. „Mes nesame gamtininkai ir nepretenduojame į konkrečių priemonių siūlymą. Mes pasakome, kad mums trūksta informacijos“, - aiškino pašnekovas.

Viceministras: viską diktuoja veterinarai

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, paprašytas įvertinti peticijos reikalavimus, visų pirma paminėjo, kad pasirinktas neteisingas adresatas. Jo teigimu, peticija turėtų būti perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pašnekovas aiškino, kad sprendimus dėl kovos su pavojingu virusu priima ne Aplinkos ministerija, o VMVT.

„Yra ekstremalių situacijų valdymo komisija, o visus sprendimus jai pasiūlė VMVT. Vyriausybė pritarė pasiūlytų priemonių planui ir tokiu būdu įsigaliojo sprendimas. Ir aš tikiuosi, kad VMVT prisiima atsakomybę už tas priemones. Aplinkos ministerija negali duoti privalomų nurodymų medžiotojams“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Paprašytas pakomentuoti atskiras detales, keliančias susirūpinimą GAA „Baltijos vilkas“, J. Jonauskas sutiko su asociacijos nuomone, kad tvora aplinkosauginiu požiūriu nebūtų teisingas pasirinkimas. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad lemiamą žodį vėlgi tars VMVT.

O medžioklė rezervatuose, pasak viceministro, netrukus bus panaikinta ir be peticijos. Anot jo, medžiotojai juose gali medžioti šernus tik iki balandžio pirmos dienos. Taip pat jis sutiko su asociacijos nuomone, kad medžiotojai neturėtų miškuose šernams kelti puotų. Kaip tik todėl šiuo metu rengiama nauja tvarka. „Aplinkos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl fermos kūrimo miškuose. Šernai kai kada tikrai buvo per daug šeriami. Artimiausiu metu svarstysime pasiūlymą, kad pašarus iki 20 kg būtų galima naudoti tik viliojimui, o šerti šernus būtų galima tik žiemą. Žinoma, tai dar reikia gerai apsvarstyti, bet panašu, kad eisime tuo keliu,“ - kalbėjo viceministras.

V. Balys

Dabar leidžiama medžioti rezervatuose, planuojama statyti tvorą. Kas nutiks rezervatams, kurie turėtų būti žmogaus nepaliesti kampeliai, kai į juos paleidžiama medžiotojų armija? Nepriimtina ir tai, kad šernai miške šeriami, ignoruojant raginimus to nedaryti, o paskui staiga visus turime išnaikinti.

L. Jonauskas, kaip ir dauguma gamtininkų, laikėsi pozicijos, kad įgyvendinti VMVT reikalavimą tuose rajonuose, kur paskelbta ekstremali padėtis, sumedžioti visus šernus, yra labai sunku ar netgi visai neįmanoma. „Šernų apskaita nėra tiksli, todėl įmanomas nuokrypis į visas puses. Taip pat reikia pripažinti, kad per tokią intensyvią medžioklę šernai migruoja. Kai patelės laukiasi, mažiau maitinasi, todėl yra nejudrios – slepiasi tankmėje. Visa tai įvertinus neįmanoma pasiekti VMVT rodiklių“, - sakė pašnekovas.

Taip pat L. Jonauskas nesutiko su V. Balio anksčiau GRYNAS.lt interviu metu išsakytiems teiginiams, kad sumažėjus šernų bus intensyviau medžiojami vilkai ir kanopiniai gyvūnai. Be to, jis sugriovė mitą, kad ketinama įteisinti lūšių medžioklę.

„Aplinkos ministerija nesiruošia iš naujo svarstyti vilkų medžioklės kvotų – yra patvirtintas reguliacijos planas, kvotos. Jei dėl maro atsiras privalomasis nurodymas šaudyti vilkus, turėsime jį besąlygiškai vykdyti. Kol kas tokių nurodymų nėra. Kanopiniai gyvūnai tikrai nebus intensyviau medžiojami. O lūšis yra saugoma Lietuvos raudonosios knygos. Lietuva investuoja į lūšių veisimą, todėl yra signalų, kad lūšių daugėja. Tačiau paskalomis nebus remiamasi ir lūšių medžioklė būtų galima tik žinant jos tikslią populiaciją“, - aiškino viceministras.