Ketino kovoti pasitelkdami švietimą

Triukšmo gamtoje problema daug diskusijų sukelia kiekvienais metais. GRYNAS.lt jau yra rašęs apie nekultūringus poilsiautojus, kurie ne tik šiukšlina, bet dar sukelia triukšmo taršą gamtoje, taip trukdydami ir kitiems poilsiautojams, ir miško gyvūnams, žuvims. Tąkart Aplinkos ministerijos atstovas yra sakęs, kad nubausti įžūlius poilsiautojus nėra taip paprasta.

„Jei jau bausti triukšmautojus teismo keliu, tuomet reikia ir įrodyti, koks tas triukšmas buvo. Reiktų tiksliai išmatuoti decibelus, įrenginiai turėtų būti metrologiškai patikrinti, o galimo garso lygis reglamentuotas įstatymais. Tai labai painu ir sunkiai įgyvendinama. <...> Kultūringas lankymasis gamtoje labai priklauso nuo mūsų bendros kultūros. Tai turi būti diegiama nuo pat darželio, mokyklos, o visų svarbiausia tėvai turi rodyti gerą pavyzdį. Tik įsisąmoninę, kodėl yra blogai didelis triukšmas, žmonės taip nebesielgs“, – komentavo specialistas.

Stovyklautojai vis dar triukšmauja

Praėjus keliems metams problema išliko. Stovyklavietėse, paplūdimiuose prie ežerų vis dar siaučia triukšmingi poilsiautojai, o apie elgesio miške, viešosiose vietose taisykles dalis jų net nėra girdėję. Plačiai atidarytos automobilių durelės, sklindanti garsi ir tranki muzika ir šiandien verčia kitus poilsiautojus namo važiuoti kur kas anksčiau nei buvo suplanuota.

Vilnietė Kristina dalijasi savo patirtimi laiške GRYNAS.lt redakcijai: „Savaitgalį su šeima nuvykome prie Balžio ežero. Jis yra netoli Vilniaus. Vyras su sūnumi ketino žvejoti, norėjome išsikepti mėsos ant laužo. Nakvynei likti neketinome, tačiau bet kokiu atveju mūsų viešnagė baigėsi daug anksčiau nei mes planavome. Vos tik atvažiavę pamatėme beveik prie pat vandens 3 automobilius. Viename jų garsiai grojo muzika. Jaunimas tiesiog smaginosi: gėrė alų, rėkavo, keikėsi. Su vyru nusprendėme paieškoti atokesnės vietos, tačiau kitur nebuvo galimybės užsikurti laužo. Dar buvo kilusi mintis patiems juos tildyti, prašyti, kad paliktų vietos ir kitiems, tačiau jie buvo išgėrę, o mes su vaiku, nenorėjome veltis į konfliktą. Tad tiesiog sėdome į savo automobilį ir išvažiavome prie kito vandens telkinio.“
Stovyklavietė

Moteris laiške teiraujasi, ar yra taisyklės, įstatymai, kurie turėtų pažaboti tokius triukšmadarius ir kas turėtų užtikrinti jų kontrolę.

Dėl triukšmo traukiasi gyvūnija

Dėl gyvūnų, paukščių ir žuvų būklės triukšmingose teritorijose yra susirūpinę ir gamtininkai. Visi gyvi organizmai ir taip vengia žmogaus, o jei netoliese ir dažnai sklinda nepažįstami garsai, laukiniai žvėrys tą teritoriją gali apleisti ilgam.

Todėl nereikėtų stebėtis, jei aplink stovyklavietes grojant garsiai muzikai nėra daug gyvūnų ir paukščių. Ne veltui miškininkai ir gamtosaugininkai miške nerėkauja. Tačiau kai triukšmaujama oficialiose stovyklavietėse, gyvūnai pradeda jų vengti jau vasaros pradžioje, nes žino, kad ten lankosi žmonės. Daug blogiau kai imama triukšmauti neįprastose vietose, pavyzdžiui, bet kur plaukiant baidarėmis ar sumanius stovyklauti viduryje miško. Gyvūnai greitai išgąsdinami ir stengiasi bėgti arba slėptis. Ypač sunku gyvūnams su jaunikliais. Be to, aplink triukšmo šaltinį, gamtinė įvairovė visada būna mažesnė.

Gamtininkai perspėja, kad triukšmas baido ne tik gyvūnus ir paukščius, bet ir žuvis. Atvykus pažvejoti ir kartu klausant garsios muzikos galite likti ir be laimikio.

„Įvairios studijos patvirtina, kad žuvys atpažįsta savo aplinką pagal banginį foną. Kiekviena žuvis turi palei jos šoną einančią šoninę liniją. Tai yra jutimo organas, kuris reaguoja į aplinkos foninius pasikeitimus. Kartais muzikos dažnis gali sutapti su vandens bangavimu, tuomet išeina rezonansas, garsas sustiprėja ir žuvys išsigandusios pokyčių pasitraukia iš tų vietų. Nereiškia, kad būtinai taip ir nutiks, bet tokia galimybė visada egzistuoja“, - GRYNAS.lt yra aiškinęs Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus.

Buvimą gamtoje reglamentuoja įstatymai

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus specialistai informuoja, kad 2013 metais tuometis aplinkos ministras patvirtino Lankymosi miške taisykles. Pagal jas, fiziniams asmenims draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus. Jeigu taisyklės pažeidžiamos, numatoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą: iš pradžių duodamas įspėjimas, o jei jo nepaisoma, taikomos baudos nuo 20 Eur iki 50 Eur; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 Eur iki 110 Eur.

Triukšmas kenkia saugomoms teritorijoms

Manančius, jog muzikos garsiai klausytis ar patiems triukšmauti galima, jei esama toliau nuo miško, pavyzdžiui, ežero pakrantėje, įspėja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Ji aiškina, kad yra lankymosi saugomose teritorijose taisyklės, kurių privalu laikytis. Ten, kur yra saugomų gyvūnų ir paukščių buveinės, taisyklės gali būti griežtesnės, įvardyti konkretūs laikotarpiai, kada negalima triukšmauti, o kartais ir apskritai lankytis tose teritorijose, pavyzdžiui, kai vedami jaunikliai.
Gelsvos stirnaitės

„Bendras principas, kad draudžiama trikdyti gyvąją gamtą ir kitų poilsiautojų poilsį. Kadangi yra lankymosi taisyklės kiekvienoje saugomoje teritorijoje, tai jose yra aiškiau surašyta, ko ir kada negalima jose daryti. Gali būti įvardintas konkretus laikotarpis, teritorijos zonos ar panašiai“, – teigia VSTT atstovė.

Galioja viešųjų erdvių taisyklės

Be kita ko, pašnekovė akcentuoja, kad gamta yra vieša vieta ir joje galioja visos elgesio viešoje vietoje taisyklės (nesvarbu, ar stovyklavietė yra saugomoje teritorijoje ar ne). Be to, Lietuvoje galioja ir Triukšmo įstatymas, pagal kurį vakaro metas yra nuo 19-22 val., nakties metas nuo 22-7 val. Vakaro metu negalima garsiai triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ nurodoma, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą iki 86 eurų. O jei atvykę pareigūnai ras triukšmadarius vartojančius viešoje vietoje alkoholį, baus juos ir už šį viešosios tvarkos pažeidimą.

Triukšmo įstatymas galioja ir privačiuose valdose, nes jis turi užtikrinti ramybę nakties metu.
R. Baškytė prisimena įvykį, kurio metu net buvo matuojamas triukšmo lygis, nes buvo trikdoma šalia gyvenančių žmonių ir miško gyvūnų ramybė.
Palapinė miške

„Mes visi esame socialinės būtybės ir turime gerbti kitus. Jei lankomės rekreacinėje teritorijoje, stovyklavietėje, turime elgtis taip, kad netrukdytume kitų poilsiautojų. Esame turėję konfliktinių situacijų. Pavyzdžiui, Dubysos regioniniame parke yra kaimo turizmo sodyba, o šalia žmogus įsigijęs sodybą savo reikmėms, poilsiui. Tai kai susirenka turizmo sodyboje stovyklautojai ar plaukiantys baidarėmis užsuka nakčiai, jie rėkauja, šūkauja. Tai yra tekę matuoti triukšmo lygį, tą darė nuosavos sodybos šeimininkas, nes viešųjų erdvių tvarkos taisyklėse nurodytas poilsio laikas nuo 22 valandos“, – pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Ir Lietuvos policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis ir VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė gyventojams, susidūrusiems su triukšmadariais ar kitaip įstatymus gamtoje pažeidžiančiais asmenimis, pataria kreiptis į policiją. R, Matonis sako, kad kiekvienas atvejis dėl triukšmavimo bus vertinamas individualiai, tačiau negerbiantys gamtos ir kitų poilsiautojų turi būti sustabdyti.

Manantys, kad gamta yra jų namai ir joje galima elgtis kaip tik širdis geidžia, klysta. Vis dėlto visi žmonės miške ar prie ežero yra tik svečiai ir turėtų taip elgtis: nešiukšlinti, netriukšmauti ir gerbti ne tik vietinių žvėrelių, paukščių, žuvų, bet ir kitų poilsiautojų ramybę.