Aukštai danguje, ar matėte, skrenda žąsys, dideli jų pulkai. Kur jiems leistis ilsėtis ir maitintis? Iš viršaus paukščiai mato geriausiai – jie tikrai pasirinks ežerus, tvenkinius ir liks juose. Tegul ilsisi prieš kelionę. Perėti joms dar anksti – daugelis porų savo perimvietėse pirmuosius kiaušinius padeda tik pirmomis birželio dienomis.
Tiems, kas dar laukia pavasario pradžios, turime priminti – apsižvalgykite, jo pradžia jau buvo seniai. Dabar net ir pagąsdinti sniegelio ir nakties šaltuko, matome vis labiau kylančią žalumą. Girios dar nežaliuoja, bet jose jau mėlynuoja žibuoklės, stiebiasi rūteniai, vištapienės, net dilgėlės – jų daigai pakilo, o tai – nepakartojamas pavasario gardėsis. Beje, ne tik šis – dabar tokių augalų, kuriuos protingi mūsų protėviai naudojo maistui ir pavasarį pasijausdavo daug geriau, yra ir daugiau. Šiandien daugelį jų pamiršome ar primiršome, o kai kas turi kitus augalų naudojimo prioritetus.
Štai miestų gatvėse prekiaujama žibuoklių puokštelėmis. Įstatymai to nedraudžia. Tačiau jei žiedai skinami kasmet tose pačiose vietose, prie miesto, miesto parke, gamtai daroma didžiulė žala. Kas kita, kai sau nusiskini kelis žiedelius. Žinoma, gamtai jie naudingesni, nes dabar kiekvieną žiedą aplanko bitės, kamanės, drugiai.
Beje, pavasarį noras į namus parsinešti laukinių augalų būna vis didesnis. Reikėtų priminti, kad ne viską galima skinti, tuo labiau – tuo prekiauti. Neskinkite šilagėlių, neraukite ir nepardavinėkite pataisų, pavasarinių raktažolių. Už tokias veikas griežtai baudžiama.
Už neteisėtą augalų rinkimą piliečiams skiriama iki 28 eurų bauda, už prekybą – taip pat. Beje, jei skinami reti, saugomi augalai, bauda gali siekti 289 eurus. Ar to mums reikia? Žinoma, ne, nes pavasaris: mums svarbu ne tik išsaugoti augalus, bet ir gerą mūsų nuotaiką.