Ventės rago vedėjas pasidalijo žadą atimančiais vaizdais, kaip virš marių saulėlydžio apšviesti skraido varnėnai.
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad varnėniniai paukščiai priklauso žvirblinių paukščių būriui, tikrųjų giesmininkų pobūrio šeimai. Jų yra 31 gentis, 118 rūšių.
Paplitę Eurazijoje ir Afrikoje, aklimatizuoti Šiaurės Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje, kai kuriose Okeanijos salose. Kūnas verpstiškas, 15–50 cm ilgio, 33–229 g masės.
Įvairių spalvų – nuo margų iki vienspalvių. Vyrauja melsva, geltona, žalsva, balta, ruda, rusva, violetinė, mėlyna, pilka, juoda blizgios metalinės spalvos. Ryškus lytinis dimorfizmas, jauniklių spalvos šviesesnės. Snapas stiprus tiesus, kojos stiprios.
Sparnai vidutinio ilgio smailėjantys arba apvalūs. Minta bestuburiais, vaisiais, uogomis, augalų dalimis. Lizdą suka uoksuose, olose, inkiluose, namų ar uolų plyšiuose. Deda 1–10 kiaušinių. Peri 10–17 d. patelė ar abu tėvai; jaunikliai lizde lieka 13–35 dienų.
Lietuvoje dažnas paprastasis varnėnas, arba varnėnas, kūno ilgis apie 21 cm, masė 58–90 g.
Patinas juodos, žalios ir violetinės blizgios metalinės spalvos (ypač pavasarį), sparnai ir uodega rusvi. Pavasarį patino galva ir krūtinė nedėmėtos, kita kūno dalis su rusvais taškeliais, snapas geltonas, kojos rusvos, patelė ne tokių ryškių spalvų, ištisai dėmėta, snapas gelsvas.
Rudenį varnėnai tankiai išmarginti šviesiomis dėmėmis, snapas tamsus. Jaunikliai pilkšvai rusvi. Gyvena gyvenvietėse, soduose, pamiškėse. Gražiai gieda. Deda 4–7 melsvus kiaušinius.
Labai retai į Lietuvą užskrenda rožinis varnėnas, apie 21 cm ilgio. Patino kūnas šviesiai rožinės spalvos, sparnai, uodega ir galva juodi, metališko blizgesio, ant galvos ilgas prigludęs kuodukas.
Patelė blankesnė, jos kuodukas trumpesnis. Jaunikliai rusvos spalvos, sparnai tamsesni, be kuoduko.