Prieš prasidedant šiltajam sezonui pratybas organizuoja Kretingos miškų urėdija ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (APGV). Pratybų veiksmai vyksta Preilos gyvenvietės šiaurinėje dalyje.
Į gaisravietę pirmiausia atskuba Kretingos miškų urėdijos Nidos ir Juodkrantės girininkijų priešgaisrinės komandos, po to atvyksta papildomos pajėgos – urėdijos trečioji priešgaisrinė komanda ir Klaipėdos APGV komanda.
Urėdijos darbuotojai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai tobulina įgūdžius atlikdami gaisro žvalgybą, ieškodami jo židinio, gesindami patį gaisrą miške, palaikydami tarpusavio ryšį ir derindami veiksmus.
Kretingos miškų urėdija Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius valstybinius miškus tvarko, saugo ir prižiūri nuo 2015 m. balandžio 1 d. Apsaugoti šiuos miškus nuo gaisrų – vienas svarbiausių jos rūpesčių.
Kuršių nerijos miškus nuolat stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos operatoriai. Iš karto sureaguoti į jų paskelbtą pavojaus signalą yra pasirengusi budinti brigada. Kretingos miškų urėdija yra sudariusi dvi pagrindines ir vieną rezervinę gaisrų gesinimo komandas. Jos turi specialios paskirties automobilius, traktorius, plaukiojančius motorinius siurblius vandeniui iš Kuršių marių paimti ir kitą reikiamą įrangą.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad tokios pratybos yra labai reikalingos, nes padeda ugniagesiams geriau pasiruošti. „Visi puikiai prisimename beveik prieš du metus Kuršių nerijoje kilusį gaisrą, kuris esant palankioms sąlygomis sunaikino per 100 ha kalnapušynų. Žinoma, matyt, neįmanoma 100 procentų apsisaugoti nuo panašių nelaimių, tačiau tinkamai koordinuojant veiksmus pražūtingų gaisrų mastai galėtų būti kur kas mažesni nei prieš du metus. Šių pratybų metu miškininkai išbandys ir keletą naujų priemonių, kuriomis apsirūpinta po ano gaisro. Bus bandomos vandens pompos, naujas surenkamas kelias, skirtas pravažiuoti per smėlynus. Būtent tokios priemonės neturėjimas 2014 m. ugniagesiams kainavo vieną automobilį, kuris užklimpęs smėlyje tiesiog sudegė“, - kalbėjo viceministras.
Jis teigė, kad artėjant šiltajam sezonui atsargumo tikimasi ir iš poilsiautojų. Būtent neatsargus elgesys Kuršių nerijos miškuose gali sukelti gaisrą: „Artėja poilsio sezonas, Kuršių neriją užplūs tūkstančiai poilsiautojų, padidės miškų gaisringumo klasė, tad labai svarbu, kad visuomenė žinotų, ką daryti ir ko nedaryti, kad Kuršių nerijoje baisi nelaimė nepasikartotų. Džiaugiuosi, jog Klaipėdos miesto savivaldybė atsižvelgė į mūsų rekomendacijas ir poilsio sezono metu uždraudė rūkyti Smiltynės miškuose, tačiau pergyvenu dėl Neringos savivaldybės, kuri tokio ribojimo rūkyti miškų teritorijoje nepriėmė, nors didžioji Kuršių nerijos miškų dalis ir priklauso būtent Neringos savivaldybei. Neatmetu galimybės, jog jei ir toliau savivaldybė nereaguos į mūsų raginimus, inicijuosime įstatymo pataisas, kuriomis nebe savivaldybės, o patys miškininkai spręs dėl tokių ribojimų galimybės.“